Angle down Atgal

Sustiprino partnerystės ryšius ir suderino derybines pozicijas

Šiomis dienomis Berlyne vyksta 85-oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, į kurią pristatyti savo gaminamus produktus, užmegzti partnerystės kontaktus, įsigyti išskirtinių prekių, pasimėgauti pasaulio virtuvės patiekalais „suplaukė“ šimtai tūkstančių gamintojų, prekybininkų, visų žemės ūkio šakų specialistų, žemės ūkio politikos ekspertų, lankytojų ir svečių.

Parodos metu surengtas Pasaulinis maisto ir žemės ūkio forumas bei konferencija „Maistas visiems! Prekyba siekiant užtikrinti saugų, įvairų ir tvarų maistą“. Renginiuose dalyvavę įvairių šalių politikai aukščiausiu lygiu diskutavo maisto saugos, klimato kaitos, aplinkos apsaugos ir kitais klausimais, keliančiais iššūkius žemės ūkiui.

Į parodą „Žalioji savaitė“ renginius atvyko beveik 70 šalių oficialios delegacijos, kiek mažiau nei pusė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO) priklausančių žemės ūkio ministrų. Todėl paroda, neišskiriant ir Lietuvos stendo, tapo ir neformalių politinių susitikimų, diskusijų ir susitarimų vieta.
Į Lietuvos stendą Berlyne politikų ir žiniasklaidos akys nukrypo jau pirmąją parodos dieną, kuomet ankstyvą rytmetį jame nemenką šurmulį sukėlė Vokietijos žemės ūkio ministrės Julijos Kliokner, ES žemės ūkio komisaro Janušo Vojciechovskio ir Berlyno mero Michaelio Miulerio apsilankymas. Juos pasveikinęs Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis Vokietijos žemės ūkio ministrei įteikė krepšelį su lietuviškais tautinio paveldo produktais.
Lietuvos stende visą dieną vyko žemės ūkio ministro Andriaus Palionio susitikimai su Moldovos ir Ukrainos delegacijų vadovais, Latvijos, Estijos, Lenkijos bei Baltarusijos žemės ūkio ministrais, su kuriais aptarti aktualiausi žemės ūkio klausimai, dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo galimybės.

Sausio 17 d. Lietuvos stendą parodoje aplankiusi Vokietijos žemės ūkio ministrė J.Kliokner (J.Klockner) pritraukė ir didelį pasaulio žiniasklaidos susidomėjimą.

Po susitikimo su Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrais Andrius Palionis džiaugėsi, kad šios šalys sutarė vieningai laikytis užsibrėžtos pozicijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo visiems ES ūkininkams. Todėl, pasak jo, drauge bus lengviau ginti žemdirbių interesus derantis dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) sąlygų.
A.Palionis pastebėjo, jog Lietuvos ūkininkams labai svarbu užsitikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas. Kaip ir kitų Europos šalių ūkininkai, jie yra įsipareigoję vykdyti tokius pačius ES teisės aktų reikalavimus, taip pat ir susijusius su klimato bei aplinkos apsauga, tačiau kol kas jų gaunamos tiesioginės išmokos siekia vos 60 – 70 proc. ES vidurkio. Todėl Žemės ūkio ministerijos tikslas yra pasiekti, kad išmokos mūsų žemdirbiams būtų suvienodintos būsimu 2021-2027 metų finansiniu laikotarpiu.
– Visa ūkinė veikla susijusi su klimato kaita, suprantamas susirūpinimas tuo ir siekis ją mažinti. Vis dėlto mes turime svarių argumentų, kodėl mūsų žemdirbiams būtų sunku įgyvendinti naujus aplinkosauginius reikalavimus su tuo pačiu finansavimu. Pagal gaunamą paramą esame ant žemesnio „laiptelio“, nei kitų Europos šalių ūkininkai, be to, susiduriame su demografinėmis problemomis regionuose, – pastebėjo žemės ūkio ministras.
Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje Baltijos šalių ministrai patvirtino, jog sutarė savo lūkesčius dėl BŽŪP išsakyti vasario 24 d. įvyksiančiame susitikime su ES žemės ūkio komisaru Janušu Vojciechovskiu, bus siekiama užsitikrinti jo paramą dėl tiesioginių išmokų pilnos konvergencijos.
Susitikime su Moldovos žemės ūkio, regioninės plėtros ir aplinkos ministru Ion Perju buvo pasirašytas dvišalis 2020–2022 m. veiklos planas, numatantis artimiausių metų bendradarbiavimo gaires.

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai sutarė laikytis vieningos pozicijos dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.

„Lietuva kartu su Moldova kelerius metus vykdė bendrą projektą, kuriame dirbo Valstybinės maisto ir veterinarijos bei Augalininkystės tarnybos, padėjome Moldovai suderinti teisės aktus su Europos Sąjungos reikalavimais. Esame pasiruošę pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi su Moldova ir ateityje“, – sakė ministras A. Palionis.
Jis patikino, jog Lietuva ir toliau pasirengusi teikti techninę ir ekspertinę pagalbą Ukrainai, tęsiančiai susitarime su ES numatytas vidaus reformas. Tai susiję ir su dvišaliais projektais tarp atsakingų nacionalinių institucijų, ir su žemės ūkio reformos, maisto saugos, plačios apimties laisvos prekybos klausimais. Augant dvišalei ES ir Ukrainos prekybai žemės ūkio ir maisto produktais, Ukraina susiduria su sklandaus prekių judėjimo ir logistikos iššūkiais, todėl viena iš galimybių – dar daugiau produkcijos eksportuoti per Klaipėdos jūrų uostą.
Baltarusija yra viena iš didžiausių Lietuvos prekybinių partnerių, todėl žemės ūkio ministras A.Palionis sakė besitikintis ir glaudesnio bendradarbiavimo su kaimynais baltarusiais. Apie tai kalbėta dvišaliame susitikime su Baltarusijos žemės ūkio ir maisto ministerijos ministru Anatolii Khotko ir kitais atstovais.
Visgi ministras, paklaustas apie tai, su kuria šalimi bendradarbiavimas žemės ūkio srityje turi didžiausio potencialo, pabrėžė:
– Anksčiau prioritetu buvo Rytai, tačiau Rusijos embargas pamokė, kad reikėtų žvelgti plačiau ir diversifikuoti rinkas, taip sumažinant riziką. Didelė dalis maisto produktų eksportuojama į Vokietiją, šiuo metu intensyviai dirbame su Japonijos ir Kinijos rinkomis. Gegužės mėnesį į Lietuvą atvyks Kinijos muitinės ministras, su kuriuo tikimės pasirašyti susitarimą dėl jautienos subproduktų pardavimo Kinijai.
Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas priėmė Sakartvelo delegaciją, vadovaujamą aplinkos apsaugos ir žemės ūkio viceministrės Katjos Tsilosani.
„Aptarėme Rytų partnerystės klausimus, dvišalius projektus su Sakartvelu. Pastebėjau, kad dvišalis veiksmų planas su Gruzija pasirašytas dar 2015 m., bet bendradarbiavime jaučiamas sąstingis, todėl pakviečiau numatytas priemones įgy-vendinti realiai, rodant daugiau iniciatyvos. Kitas svarbus klausimas – prekybiniai santykiai ir prekybinis bendradarbiavimas su Sakartvelu. Tenka konstatuoti, kad per pastaruosius ketvertą metų mūsų eksporto apimtys Sakartvele sumažėjo, todėl aiškinomės, kodėl šis procesas taip vangiai vyksta, nes lietuviški produktai pasaulyje populiarūs ir jų eksportas auga,“ – pasakojo žemės ūkio viceministras E.Gustas.
Jo teigimu, melioracijos sistemos mūsų šalyje – pasenusios, neveiksmingos ir reikalingos atnaujinimo, pritaikant jas klimato kaitos sąlygomis. Tuo tarpu Gruzija sukūrusi melioravimo ir irigacines sistemas, ir ši patirtis Lietuvai gali būti naudinga.
Kaip patikino Žemės ūkio ministerijos atstovai, parodoje „Žalioji savaitė“ Lietuvos politikai mezgė ir neformalius ryšius, kurie ateityje galės būti naudingi, organizuojant oficialius susitikimus ir aptariant dvišalio bendradarbiavimo galimybes su kitomis šalimis.
„Čia atvykęs tu supranti, kuo „kvėpuoja“ žemės ūkio sektorius, kokia formuojama politika, ir kas laukia pasaulio ateityje,“ – savo įspūdžius trumpai išdėstė parodoje sutiktas Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazimieras Starkevičius.
Apie tai, ką Lietuvos gamintojai Berlyne pasiūlė tarptautinės žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodos „Žalioji savaitė 2020“ lankytojams, skaitykite kitame „Gyvenimo“ laikraščio numeryje.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite