Angle down Atgal

Sūnų ir posūnį žiauriai prievartavęs lietuvis per EŽTT išsireikalavo dar vienos galimybės

Už žiaurų elgesį su dviem sugyventinės berniukais ir šių vaikų seksualinį prievartavimą 2012 metais 11 metų kalėti nuteistas lietuvis T. K. per Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) privertė Lietuvos teisėjus dar kartą atversti jo bylą.

Nuo 2011 m. kalintis lietuvis palankaus EŽTT sprendimo sulaukė 2018 m. birželį, o šį sprendimą pateikus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) teisėjai neturėjo kur dėtis – šių metų spalio 16 d. buvo priimta nutartis, kuria nurodyta Lietuvos apeliaciniam teismui iš naujo nagrinėti jau aštuonerius metus kalinčio, tačiau savo nekaltumą toliau įrodyti bandančio lietuvio skundą.

Socialiai pažeidžiamoje šeimoje – baisios nuodėmės

EŽTT ir Lietuvos teismai ypatingo slaptumo aplinkybėmis – nuteistasis neįvardijamas net EŽTT sprendime, suteikus jam konfidencialumą – iki šiol narplioja prieš dešimtmetį įvykusio sukrečiančio nusikaltimo aplinkybes.

Iš dokumentų, kuriuos Alfa.lt pavyko prieiti, matyti, kad 1971 m. gimęs nuteistasis su sugyventine augino du berniukus, gimusius 2002 m. ir 2004 m. Šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, o 2011 metais T. K. buvo nuteistas už fizinį smurtą prieš abu vaikus, įvykdytą dar 2009 metais.

Vaikai iš nesaugios šeimos buvo paimti į vaikų gerovės centrą, čia berniukai psichiatrams papasakojo, kad jie bijo tėvo/patėvio. EŽTT sprendime taip pat pažymima, kad vyras smurtavo ir prieš vaikų motiną, vertė ją keisti parodymus, iš viso buvo teistas bent tris kartus.

Tačiau tikrasis T. K. žvėriškumas paaiškėjo tuomet, kai iš šeimos paimti vaikai pagaliau įsidrąsino prabilti – 2011 m. liepą berniukų motina kreipėsi į teisėsaugą ir nurodė, kad T. K. berniukams namie rodė pornografinius filmus, o taip pat juos seksualiai prievartavo. Tiesa, šios „išpažinties“ aplinkybės kelia tam tikrų klausimų – LAT nutartyje nurodoma, kad berniukai prabilo po to, kai buvo užklupti atliekantys galimai seksualinius veiksmus su kitu vaiku.

LAT nutartyje nurodoma, kad nuo 2009 m. balandžio iki spalio patėvis nenustatytą skaičių kartų sistemingai panaudojo prievartą prieš berniukus, o būtent – „klupdė ilgam laikui į kampą iškeltomis rankomis, o šiems prašant fizinę prievartą nutraukti, palaužęs jų valią priešintis bei pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiųjų būkle, sistemingai prieš jų valią oraliniu būdu su mažamečiais tenkino savo lytinę aistrą.“

Anot vaikų motinos, vienas iš berniukų buvo biologinis T. K. sūnus. Kitam vyras tik suteikė savo pavardę.

Atlikus T. K. namuose kratą, rasti vyrui priklausę pornografiniai įrašai, kuriuose įamžinti mažamečiai ir nepilnamečiai. Kaip paaiškėjo, būtent šiuos įrašus T. K. rodė berniukams ir prašė daryti tai, kas buvo vaizduojama šiuose įrašuose.

2011 m. rugpjūčio 31 d. vyrui buvo pateikti kaltinimai, o tų pačių metų lapkričio pabaigoje vyras buvo suimtas, nors tik prieš mėnesį buvo paleistas į laisvę. Galiausiai 2012 m. lapkritį T. K. buvo nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme – tokia bausmė už seksualinę prievartą netgi tuo metu buvo laikoma itin griežta.

Apie nuosprendį pranešusi žiniasklaida minėjo, kad dar 1996 metais T. K. buvo nuteistas ilgiau nei 10 metų kalėti už tai, kad prievarta lytiškai santykiavo su mažamete.

Atkaklumas paėmė viršų

Už grotų patekęs kaunietis pasižymėjo ypatingu atkaklumu – nuolatos reikalavo tiesioginės akistatos su sugyventine, patikrinimo poligrafu, teigdamas, kad buvo apkalbėtas sugyventinės. Kai seksualinę prievartą patyrę berniukai buvo perduoti globos įstaigai, T. K. pareikalavo dar kartą juos apklausti ir atlikti psichiatrinę ekspertizę – esą globos namuose vaikai yra laisvi nuo motinos įtakos, todėl prabils kitaip.

Nei prokurorai, nei teisėjai neišgirdo T. K. prašymų – Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo skundą, o LAT du kartus atmetė nuteistojo prašymus, mat T. K. buvo praleidęs kasacinio skundo padavimo terminus.

Tačiau rankų nenuleidęs kaunietis pateikė peticiją EŽTT, o pastaroji institucija galiausiai priėmė T. K. palankų sprendimą – 2018 m. birželio 12 d. septynių teisėjų kolegija šešiais balsais prieš vieną nutarė, kad teisė į teisingą ir visavertišką bylos nagrinėjimą T. K. atžvilgiu nebuvo užtikrinta.

Nors nuteistasis nurodė įvairiausias aplinkybes ir prašė jam priteisti 150 tūkst. eurų patirtai žalai atlyginti, EŽTT konstatavo, kad pagrįstos yra tik kelios iš nurodytų aplinkybių – kad iš T. K. nepagrįstai buvo penkis mėnesius atimti akiniai, todėl regos problemų turintis vyras ne tik negalėjo susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti skundų, bet ir pablogėjo jo rega.

Tačiau svarbesnė detalė buvo EŽTT nustatytas faktas, kad teisėjai nesugebėjo užtikrinti išsamaus bylos nagrinėjimo – teisme nebuvo apklausta prievartautų vaikų motina, nors ji yra viena iš svarbiausių liudytojų. Moters teisme apklausti nepavyko todėl, kad nepavyko nustatyti jos gyvenamosios vietos. Beje, berniukų motina ir pati nurodė, kad nenorėtų dar kartą susidurti su pavojingu vyru, prievartavusiu jos vaikus.

Šias aplinkybes nustatęs EŽTT priteisė lietuviui 13 tūkst. eurų, o EŽTT sprendimą gavęs nuteistasis jo pagrindu vėl kreipėsi į LAT.

EŽTT sprendimas, kuriame konstatuota, kad T. K. atveju „buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies d punktas, įtvirtinantys reikalavimą į teisingą bylos nagrinėjimą, suteikiant lygias ir tinkamas galimybes kaltinamajam pačiam apklausti kaltinimo liudytojus ar turėti galimybę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams“, turėjo reikšmės LAT teisėjams. Pastariesiems teko atsižvelgti į tai, kad T. K. teisė į gynybą buvo apribota, bylos procesas neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų.

LAT teisėjai Arvydas Daugėla, Eligijus Gladutis ir Artūras Ridikas spalio 16 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Lietuvos apeliacinio teismo dar 2013 m. gruodį priimtą nutartį ir liepė šiam teismui T. K. bylą nagrinėti iš naujo. Nors nuo panaikintos nutarties priėmimo praėjo jau beveik šešeri metai, kuriuos T. K. praleido už grotų, už seksualinę prievartą nuteistas vyras turės dar vieną galimybę įrodyti, kad buvo apkalbėtas sugyventinės ir jos esą primokytų vaikų. Tuo tarpu apeliacinio teismo teisėjams teko kebli užduotis – vėl įsigilinti į jau pasenti spėjusios bylos aplinkybes, surasti liudytojus, kurie po tiek laiko vargu ar viską prisimins, taip pat surasti ilgus metus apklausos išvengusią vaikų motiną.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite