Angle down Atgal

„Sunkiam“ paaugliui būtina psichologo pagalba

Lietuvą sukrėtė Jurbarke pasireiškęs nepilnamečių žiaurumas, Klaipėdoje paaugliai plėšė įbaugintus uostamiesčio mokinius. Nepilnamečių grasinimų papjauti ar sudeginti susilaukė net juos sudrausminti mėginę suaugusieji. O kokia padėtis su nepilnamečių nusikalstamumu Kretingos rajone?

Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas nuramino, kad nors nepilnamečių išdaigų ir pasitaiko, panašios grėsmės kaip Klaipėdoje mūsų rajone tikrai nėra.

Pareigūnas prisiminė tik šią vasarą Salantuose nepilnamečių išlaužtą šiukšliadėžę, suniokotą informacinį stendą.

Policijos komisariato viršininkas grupuotės veikla nelinkęs vadinti ir Klaipėdos įvykių: „Dažniausiai pažvelgus į tokių įvykių išklotines paaiškėja, kad vienas ir tas pats nepilnametis kažką neleistino padaro su vienu draugu, tada dar kažką kito – su antru draugu. Tai ar čia jau nusikalstama grupuotė?“

Atsakingi esame visi

Policijos duomenimis, Kretingos rajone yra maždaug 8 atskiri nepilnamečiai, vis pakliūnantys į pareigūnų akiratį. Dažniausiai pasitaikantys jų nusižengimai yra bėgimas iš namų, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, kartais – ir vagystės.

A. Pužausko teigimu, nepilnamečiai yra visų rajono gyventojų bendra atsakomybė: „Alkoholis pas nepilnamečius neatsiranda iš niekur – yra „geradarių“, kurie jiems padeda to alkoholio įsigyti.

Jeigu pamatęs smurtą einu į kitą gatvės pusę, nuo to problema neišsispręs. Baisiausia, kad mes po to stebimės ir nesuprantam, kaip čia taip atsitiko?“

Nepilnamečių, kurie buvo įtariami ar kaltinami padarę nusikalstamas veikas, Kretingos rajono savivaldybėje mažėja: užpernai jų buvo 7, o praėjusiais metais – jau 4.

Tačiau dėl skaičiuose regimos nepilnamečių nusikalstamumo mažėjimo tendencijos A. Pužauskas pernelyg nedžiūgauja.

„Kol nesikeis socialinės sąlygos, tol didesnių pokyčių nebus. Yra daug vaikų, augančių su močiutėmis, kurios nepajėgios jų prižiūrėti. Taip pat nemaža tautos dalis nepraneša policijai apie namuose, šeimose vykstantį smurtą.

O juk dalis vaikų auga tokiose šeimose ir viską mato bei girdi. Ir vėliau jie galbūt elgsis taip, kaip įprasta jų šeimoje“, – savo nuomonę dėstė komisariato viršininkas.

Anot jo, esminis klausimas turėtų būti, ne kaip nepilnametį nubausti, o ką galima padaryti, kad jis visai nenusikalstų.

Agresyvaus elgesio priežastys įvairios

Gavę pranešimą apie įvykį, susijusį su smurtu, policijos pareigūnai atvyksta per 12 minučių. Išsiaiškinę situaciją jie informuoja ir atitinkamas institucijas. Socialinę riziką patiriančioms šeimoms pagalbą teikia savivaldybės administracija drauge su Kretingos socialinių paslaugų centru, kuriame dirba atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.

A. Pužauskas sakė tikįs skirtingų institucijų bendradarbiavimo nauda, kuri laikui bėgant gali atnešti išties pastebimų pokyčių, ypač jeigu tokia sistema nepertraukiamai veiktų dar kokius 10–15 metų.

Kaip informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Greta Bliutaitė, statistiniai duomenys apie vaiko teisių pažeidimus kaupiami nuo 2018-ųjų liepos 1 dienos, kai įvyko vaiko teisių apsaugos reforma.

Nustačius antrąjį grėsmės lygį, tai yra, kilus pavojui vaiko sveikatai, saugumui ar gyvybei, Kretingos rajono savivaldybėje iš šeimų nuo 2018-ųjų liepos iki tų metų pabaigos paimta 11 vaikų. Nuo šių metų pradžios iki spalio 16 dienos mūsų rajone dėl tų pačių priežasčių iš šeimų paimti tik 2 vaikai.

Tačiau gyvenimas socialinės rizikos šeimoje nebūtinai reiškia vienintelį nepilnamečio kelią – į nusikalstamą pasaulį.

„Klystume teigdami, kad nusikalsti yra linkę vaikai tik iš socialinės rizikos šeimų.

Agresyvus elgesys turi daug priežasčių, tokių kaip vaiko psichologiniai ypatumai: mąstymas, asmeninės savybės, jausmai, biologinė būklė: smegenų trauma, genetika, temperamentas, bei kultūriniai veiksniai: žiniasklaidos, smurtinių žaidimų poveikis, netinkamos bendruomenės ir bendraamžių vertybės, pavyzdžiui, kad būti agresyviu yra „kieta“.

Aišku, vaikui itin didelę įtaką daro ir šeima: tėvų auklėjimo įgūdžiai bei atmosfera namuose, nenuosekli disciplina, nepriežiūra, smurtas“, – paaiškino Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, psichoterapeutė Eglė Deksnienė.

Anot individualiai vaikus ir suaugusius konsultuojančios specialistės, yra tyrimų, rodančių, kad smurtą ir nepriežiūrą patyrę vaikai dėl nerimo ir įtampos ar dėl patirtų organinių smegenų pažeidimų,gali sunkiai pritapti prie kitų, elgtis impulsyviai, priešiškai.

„Kitų tyrimų išvadose minima, jog agresyvus ir asocialus elgesio būdas gana dažnai perduodamas iš kartos į kartą, tačiau taip ir neaišku, ar vaikai tokio elgesio išmoksta, ar jį paveldi. O gal abi kartos vystėsi nepalankiomis aplinkos sąlygomis.

Taigi, priežasčių yra daug. Tačiau viena aišku: nusikalsti linkę nepilnamečiai turi rimtų sunkumų ir jiems reikalinga pagalba“, – kalbėjo E. Deksnienė.

Svarbus emocinis ryšys

Pasak E. Deksnienės, svarbu, kad tėvai nuo pat mažens kurtų artimą emocinį ryšį su vaiku: būtų jautrūs jo poreikiams, mokėtų su juo kalbėtis ir išklausyti, mokytų vaiką įvardinti savo jausmus ir juos išreikšti.

Tačiau svarbu, kad suaugusieji sektų savo elgesį – kaip jie patys reaguoja ir elgiasi. Vaikas labiau mokosi stebėdamas suaugusius, o ne klausydamas, ką mes jiems sakome.

„Su meile ir geranoriškumu reaguodami į netinkamą bei pabrėždami ir skatindami pageidaujamą vaiko elgesį leisime jam suprasti, kaip elgtis tinkama, o kaip – ne.

Tam, kad augtų sveikas, vaikui reikia ne tik meilės, bet ir elgesio taisyklių bei apribojimų, ypač tada, kai vaiko gyvenimo atramos ima siūbuoti. Jam reikia ribų, ir tas ribas nustato tėvai“, – sakė E. Deksnienė.

Psichologės teigimu, jei vaikas yra agresyvesnis jau nuo mažens, būtina pagalbos kreiptis į specialistus, nes dažniausiai vaikai to neišauga, o ryškėja tik jų problemiškas elgesys.

„Paauglystėje svarbu stebėti vaiko elgesį ir ženklus, kurie gali mums pranešti, jog kažkas negerai, pavyzdžiui, vaikas ima blogiau mokytis, pakeičia draugus, tampa uždaresnis, turi kažkokių paslapčių ir panašiai. Reiktų nelaukti, kol tai praeis, o ieškoti specialistų pagalbos“, – rekomendavo E. Deksnienė.

Irma Antanaitytė

http://svyturiolaikrastis.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite