Su mei­le iš Vil­niaus ir Ni­dos į Šiau­lius

Šiauliai
Pa­veiks­lai, gims­tan­tys prie jū­ros. At­gai­vi­nęs dai­li­nin­kų sam­bū­rius Kur­šių ne­ri­jo­je, ta­py­to­jas Sau­lius Kruo­pis juos pa­va­di­no „Ni­dos eksp­re­si­ja“. (S. Kruopio asmeninio archyvo nuotr.)
Monika Šlekonytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiau­lių pa­sto­ra­ci­nia­me cent­re ge­gu­žės 25 d. ati­da­ro­ma iš Šiau­lių ki­lu­sio dai­li­nin­ko, tarp­tau­ti­nių Ni­dos ple­ne­rų ini­cia­to­riaus ir va­do­vo Sau­liaus Kruo­pio ta­py­bos pa­ro­da „Ma­mai“ ir pri­sta­to­mas jo nau­jau­sias al­bu­mas „Me­di­ta­ci­jos: spal­vų ir sim­bo­lių pa­sau­lis“. Tik ne­se­niai pa­si­ro­dė al­bu­mas apie Ni­dos ta­py­bos ple­ne­rus „Ni­dos eksp­re­si­ja 25“, o nau­jau­sias skir­tas pa­ties Sau­liaus kū­ry­bai, ap­rė­pian­tis vi­są kū­ry­bi­nį pe­rio­dą – nuo eksp­re­sio­niz­mo iki abst­rak­ci­jos.
 

Tapytojas, fotografas, kolekcininkas, visuomenininkas S. Kruopis 1993 m. baigė Vilniaus dailės akademiją. Iškart ėmė rengti parodas šalyje ir užsienyje, jo darbų yra įsigiję daugiau nei 50 muziejų, nuo 1995 m. pradėjo rengti Nidos tapybos plenerus.

Dailininkas sako, jog teko sunki užduotis – atrinkti darbus parodai Šiauliuose, kurie reprezentuotų jį, kaip kūrėją. Parinko drobių ir iš skirtingų laikotarpių: daugiausia tai bus darbai iš naujausių ciklų „Meditacijos“ ir „Laikas tiksi“, keletas darbų iš ciklo „Kelyje“ bei drobės Nidos tema. Mielos akiai, spalvingos ir lyrinės abstrakcijos, sukurtos karantino metu. Be abejo, prisimenant šį mėnesį pažymėtą Motinos dieną, išskirtinė parodoje spalvinga drobė „Mamai“, sukurta praėjusį rudenį, sveikinant mamą su jubiliejumi.

Žvelgiant į eksponuojamas drobes, žavi ekspresyvūs dailininko potėpiai, dėliojami ne atsitiktinai, o atskleidžiant vidines dvasines būsenas ir mus supančią realybę bei bandymus pakilti virš jos. Prieš penketą metų rašydamas apie S. Kruopio kūrybą, išskyriau jo tapomame spalvų šėlsme, netikėtuose potėpių sąskambiuose atsiskleidžiančią tapytojo, kaip kūrėjo, drąsą ir aistringumą, o spalvingose ir estetiškose linijose besislepiantį solidumą. Šiandien galima drąsiai teigti, jog kūrėjas lieka ištikimas sau – žavintis visus spalva ir linijos gestu.

Albumą „Meditacijos: spalvų ir simbolių pasaulis“ pristatantis akademikas Antanas Andrijauskas pabrėžia, kad leidinys apima per keturis dešimtmečius sukurtus geriausius iš gausybės net tapytojų cechui nežinomų darbų, atspindinčių S. Kruopio tapybinės evoliucijos kelią. „Netikėtai atsiskleidžia dailės mylėtojams nepažįstamas šio subtilaus simbolių, ženklų pasaulio, spalvos ir kolorito meistro kūrybos veidas“, – pažymi akademikas.

240 p. albume publikuojami kūriniai suskirstyti periodais: 1) Ankstyvoji tapyba, grafika, 2) Plenerinė, istorinė tapyba, 3) Tiltai, meditacijos. Į dailininko dirbtuvės aplinką nukelia menotyrininkas Vidas Poškus. Estetiškai sudėliotame albume regi Nidą skirtingais metų laikais, Nidos pušis, pušeles, spalvotus namelius, aišku, Nidos kurėnus, tuos nuostabius žvejų laivus, Vilniaus panoramą, Šv. Kazimiero bažnyčią Vilniuje, soborą Kaune, Šiaulių katedrą, Lietuvos peizažus, spalvingas kompozicijas iš ciklo „Kelyje“, jau eksponuotas buvusio Šiaulių universiteto galerijoje 2019 m. Tapybos albumas gausiai iliustruotas nuotraukomis.

Kalbant apie S. Kruopį, negalima nepaminėti Chaimo Frenkelio viloje stovinčio jo sukurto Šiaulių maketo „Prarasto miesto beieškant“. Pradėjo jis nuo 55 architektūrinių pastatų maketų, stovėjusių Policeiskaja (dabar Vasario 16-osios), Malaja tiuremnaja (Trakų), Bolšaja tiuremnaja (Vilniaus), Sobornaja, vėliau Mintaujos (Tilžės) ir Pašto gatvėse. Maketą Saulius tęsia iki šiol ir sukūręs dar per 100 pastatų.

O su Nida S. Kruopį suvedė atsitiktinumas – 1992 m. Vokietijoje, Koburgo pilyje, į rankas pakliuvęs vokiečių žurnalas „PAN“, kuriame buvo reprodukuojamos modernistinės vokiečių grupės „Brucke“ nario Maxo Pechsteino drobės, tapytos Nidoje. Saulius pasakoja, jog jei nebūtų turėjęs pusmečio kūrybinės stipendijos Vokietijoje, šio atsitiktinumo nebūtų įvykę. Jis tuoj apsilankė Hamburgo, Hageno, Niurnbergo, Berlyno ir Karlsrūhės muziejuose, kur buvo eksponuojami šio dailininko darbai, ir nusprendė, jog Nidoje reiktų pratęsti šio gražaus kampelio tapybos tradicijas, organizuojant plenerus. Juk čia, be pasaulinio garso įžymybės Maxo Pechsteino, tapė ir ne mažiau garsus Karlas Schmidtas-Rotluffas, prie jų prisijungė menų mecenato Hermanno Blodės žentas tapytojas Ernstas Mollenhaueris. O kur dar peizažistas Gustavas Fenkolis, praleidęs šalia Nidos, Juodkrantėje, savo jaunystę. Visi jie buvo ekspresionistai, todėl, atgaivinęs dailininkų sambūrius Kuršių nerijoje, tapytojas S. Kruopis juos pavadino „Nidos ekspresija“, juoba šiandieniniuose pleneruose vėl gyva ekspresionizmo dvasia, o patys plenerai jungia praeitį su dabartimi. Šiuose pleneruose jau lankėsi per 450 dalyvių ir dar tiek pat svečių, tad ir tarp tapytojų nesvetimas šūkis: „Benai, plaukiam į Nidą!“

Sakoma, jog šis pleneras sujungė Nidą ir Šiaulius. Į plenerą atvyksta dailininkų iš užsienio ir iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat – nemaža jų ir iš Šiaulių. Plenerą su Šiauliais sieja itin glaudūs ryšiai, nes 2012 m. pleneras dargi buvo skirtas specialiai Šiauliams ir vadinosi „Nidos ekspresija. Nida–Šiauliai“.

Nesuabejosi, kad, vaikščiodami Nidos ar Juodkrantės gatvelėmis, plenero dalyviai įsivaizduoja, jog maždaug tokiais tarp gyvatvorių vingiuojančiais keliukais, šalia ryškiomis spalvomis, dažniausiai raudonomis, mėlynomis, dažytų namelių, prieplaukoje surikiuotų ir besiilsinčių kurėnų čia vasarojęs rašytojas Tomas Manas ar tapytojas  prof. Alfredas Partikelis, Maxas Pechsteinas, Karlas Schmidtas-Rotluffas bei kiti siuntė savo romanų ar paveikslų personažus.