REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2018 m. Kovo 8 d. 09:48

Strateginiuose susisiekimo sektoriaus projektuose – Lietuvos įmonėms antraeilis vaidmuo

Vilnius

Viktorija ValčiukaitėŠaltinis: Etaplius.lt


31088

Lietuvos verslas nenori likti nuošalyje, įgyvendinant svarbius susisiekimo infrastruktūros projektus. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus susitikime su susisiekimo ministru Roku Masiuliu, pažymėjo, kad tai, kaip šiuo metu yra skelbiami konkursai bei formuluojamos jų sąlygos, sudaromos prielaidos nerimauti, kad lietuviškos įmonės iš didelės apimties konkursų yra tiesiog išstumiamos.

Susisiekimo ministras susitikime su LVK nariais pabrėžė, kad nedarant kompromisų dėl kokybės bus ieškoma galimybių Lietuvos verslui atrasti nišą strateginės reikšmės infrastruktūriniuose projektuose, tokiuose kaip strateginiai geležinkelių ar kelių projektai.

„Prie didelių valstybinės reikšmės transporto infrastruktūros projektų Lietuvos verslininkai tikrai galėtų prisidėti savo žiniomis, turimais ištekliais bei gebėjimais, tačiau dabar įsitvirtinusi konkursų organizavimo tvarka verčia nuogąstauti, kad prioritetas, sąmoningai ar nesąmoningai, teikiamas didelėms tarptautinėms kompanijoms. Neskaidomi itin stambaus masto infrastruktūros plėtros projektai lietuviško kapitalo įmonėms tampa neįkandami. Be to, niekaip neužtikrinama, kad jos galės tapti lygiateisiais partneriais, o tokiu būdu ne tik iškraipoma konkurencinė aplinka, bet ir nukenčia šalies ekonomika“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Pasak jo, tokios konkursų sąlygos, apriboja, o ne skatina konkurenciją, nes net ir turint geriausių norų atsiranda vos keli dalyviai, minimaliai konkuruojantys kaina, o Lietuvos kapitalo įmonės yra priverstos mažinti darbuotojų skaičių laukiant, kad gal kada nors projektų krepšelyje atsiras ir joms pagal pajėgumus tinkamas projektas. Pavyzdžiui, kelių tiesimo įmonių darbuotojų skaičius per pastaruosius porą metų sumažėjo trečdaliu.

„Išeitis būtų didelės apimties projektų skaidymas, sudarant sąlygas mums konkuruoti bent dėl dalies darbų. Tokiu būdu ir atlyginimai, ir mokesčiai būtų mokami Lietuvoje, o tai tikrai ne paskutinės reikšmės faktorius“, - sako V. Sutkus.

Susisiekimo ministras R. Masiulis susitikime su LVK nariais teigė itin įdėmiai stebintis situaciją dėl projekto „Rail Baltica“, kuris, ministro teigimu, yra iš dalies atsidūręs ceitnote. Su ministru taip pat buvo aptarti ir, ministerijos manymu, prioritetiniai ateities projektai – Klaipėdos uosto plėtra, galimos oro uostų plėtros kryptys, „Via Baltica“ perspektyvos, valstybinio IT sektoriaus laukiantys pokyčiai.

Susitarta su Susisiekimo ministru reguliariai susitikti bent kartą per metus ir aptarti šalies infrastruktūros plėtros klausimus, išgirsti ministerijos planus, kad įmonės galėtų tinkamai pasiruošti ateities projektams.

„Didžiausioms kelių, geležinkelių, IT sektoriaus įmonėms būtina iš anksto žinoti, kas planuojama, kokiems projektams ruoštis, o konkursus organizuojančios valstybės įmonės ir institucijos turi konsultuotis su rinkos dalyviais“, – susitikimo metu sakė LVK prezidentas.

Iš Susisiekimo ministerijos kuruojamos srities vien „Lietuvos geležinkeliai“ per artimiausius keletą metų planuoja 631,55 mln. eurų vertės projektus, tarp kurių didžiausi – su „Rail Baltica“ bei geležinkelių elektrifikavimu susiję darbai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA