Strasbūro teismas skelbs, ar peržiūrės bylą dėl sovietų genocido Lietuvoje

Lietuva
D. Labučio nuotr.
Reporteris Santa Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbs, ar perduos Didžiajai kolegijai peržiūrėti istorinį teismo sprendimą, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti pripažintos genocidu.

Tokį prašymą pateikė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio Stanislovo Drėlingo gynėjas Kęstutis Rakauskas.

Buvusį KGB pareigūną S. Drėlingą Lietuvos teismai pripažino kaltu dėl genocido už tai, kad 1956 metų spalį jis dalyvavo slaptoje operacijoje Kaune sulaikant A. Ramanauską-Vanagą.

Europos Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegija kovo mėnesį paskelbė, kad šis sprendimas nepažeidė S. Drėlingo teisių.

Advokatas nori, kad šį sprendimą peržiūrėtų 17 teisėjų kolegija.

Strasbūro teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Teisėjai pripažino, kad sovietų represijos turėjo tikslą paveikti lietuvių tautos demografinę padėtį, o partizanai ir jų ryšininkai „atliko esminį vaidmenį saugant tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę“.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad nors S. Drėlingas pats nepriėmė sprendimo įvykdyti egzekuciją A. Ramanauskui-Vanagui, „net ir eilinis karys negali visiškai, aklai vykdyti įsakymų, šiurkščiai pažeidžiančių tarptautiniu lygiu pripažįstamas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę“.

Už tokį sprendimą balsavo penki Strasbūro teismo teisėjai, du buvo prieš.

Advokatas K. Rakauskas paprašė, kad septyniolikos teisėjų kolegija peržiūrėtų šią bylą ir pakeistų sprendimą.

Jo teigimu, Strasbūro teisėjai „neįvertino, ar šalies teismuose pateiktas kaltinimas ir nuosprendis galėjo būti numatytas veikos atlikimo metu“.

Anot advokato, Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija taip pat turėtų įvertinti, ar Lietuvos teismų pateikta partizanų vaidmens interpretacija yra suderinama su tarptautine teise.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas nesvarstė klausimo, ar S. Drėlingo tariama padėjėjo rolė partizano suėmimo metu galėjo suprasta kaip veiksmas, numatytas Genocido konvencijoje“, – BNS sakė advokatas.

Lietuvos teismai konstatavo, kad S. Drėlingas prisidėjo prie partizanų vado ir jo žmonos sulaikymo operacijos, suprasdamas, kad jiems gresia mirties bausmė, kankinimai ar tremtis.

Atsižvelgęs į silpną sveikatą ir antraeilį vaidmenį saugumo operacijoje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metais S. Drėlingui bausmės dydį nuo penkerių metų sumažino iki faktiškai atlikto jos laiko – penkių mėnesių ir šešių dienų.

1931 metais gimęs S. Drėlingas kaltę visada neigė ir tikino, kad jis operacijos metu buvo KGB pastate.

Po sulaikymo A. Ramanauskas-Vanagas buvo žiauriai kankintas, okupacinis teismas jam skyrė mirties bausmę, 1957 metais jis nužudytas.

Partizanų vado palaikai identifikuoti ir iškilmingai palaidoti pernai spalį.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų stojo į kovą su okupantais.

Pokario ginkluotame pasipriešinime iš viso dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių. Partizaninis karas baigėsi 1953 metais.