„Studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose minimalius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministerija, dėl studijuojančiųjų savo lėšomis sprendžia universitetai“, - sakė J. Augutis.

Pasak rektorių konferencijos prezidento, šiemet ministerija pasiryžusi stipriai pakelti kartelę - iki 4 stojamųjų balų iš galimų dešimties. Tai visu balu daugiau nei pernai.

„2017 metais universitetai galėjo priimti tik surinkusiuosius ne mažiau nei 3 balus iš dešimties ir visi universitetai to laikėsi“, - sakė J. Augutis.

„Kelti kartelę iki 4 tik siūloma. Ministerija sprendimo kol kas nepriėmusi. Rektorių konferencija pradeda šiek tiek abejoti, ar nebus per staigus pakėlimas, ar nebus labai didelė atskirtis. Mes esame pateikę pasiūlymą 4 stojamųjų balų kartelę taikyti baigusiems mokyklą šiais metais, o ankstesnių laidų abiturientams, kurių nemažai perstoja į universitetus, taikyti 3 balų kartelę, kaip pernai.

Abiturientams ir ankstesnių laidų absolventams, kurie už studijas pasiruošę mokėti savo lėšomis, rektoriai irgi siūlo taikyti 3 balų iš dešimties kartelę.

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno, konkursinio balo dydžio klausimą baigiame derinti su aukštosiomis mokyklomis. „Per šią savaitę surinksime jų nuomones ir siūlymus ir artimiausiu metu paskelbsime, koks konkursinis balas bus stojant į universitetus ir kolegijas“.

ELTA primena, kad mažiausias konkursinis balas stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas pirmą kartą nustatytas 2016-aisiais.

Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintos galimybės nustatyti studijų kokybės kartelę tikslas - kad studijuoti ateitų studijoms pasirengę jaunuoliai.

Kaip ne kartą yra kartojusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, labai svarbu, kad aukštosios mokyklos palaikytų šį siekį, vienodai taikydamos kokybės kartelę ir valstybės finansuojamiems studentams, ir mokantiems už studijas savo lėšomis.

2016 metais aukštosios mokyklos buvo sutarusios, kad į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas - ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo iš dešimties galimų. Tačiau susitarimo tuomet nesilaikė 4 valstybiniai universitetai. Aleksandro Stulginskio universitetas (mažiausias konkursinis balas 1), Šiaulių universitetas (mažiausias konkursinis balas 0,56), Mykolo Romerio universitetas (mažiausias konkursinis balas 0,4) ir Klaipėdos universitetas (mažiausias konkursinis balas 1,16).

Iš valstybinių kolegijų tik Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija priėmė stojančiuosius su žemesniu, negu nustatyta, balu (mažiausias konkursinis balas 1).

Kaip teigiama Mykolo Romerio universiteto komentare Eltai, 2016 metų pradžioje studentai su žemesniu minimaliu balu buvo ne priimti, o „atstatyti“ į pirmąjį kursą.

„2015 metais Mykolo Romerio universitetas dar nesilaikė minimalaus konkursinio balo reikalavimų. 2015 metų rudens semestre dalis nepažangių studentų buvo išbraukti iš studentų sąrašų, o daliai pasiūlytas klausytojų statusas su sąlyga, kad per metus išsilaikę susidariusias akademines skolas jie bus atstatyti į pirmąjį kursą“, - teigia MRU.

2015-2016 metų periodu tokių studentų buvo 6, taigi, 2016 metų pradžioje, laikantis susitarimo tvarkos, jie buvo atstatyti, o ne priimti į pirmąjį kursą.

Kaip aiškina MRU, dėl šios priežasties Studentų duomenų registre atsirado klaidinantys duomenys, kad 2016 metais Mykolo Romerio universitetas nesilaikė minimalaus konkursinio balo reikalavimų ir priėmė studentų su mažesniu stojamuoju balu.

„Manome, kad ŠŠM puslapyje pateikta informacija nėra tiksli, klaidina ir kenkia mūsų universiteto reputacijai, kadangi 2016 metais į MRU priimtų visų studentų konkursinis balas buvo ne žemesnis kaip 2 balai“, - pabrėžiama universiteto komentare.

ELTA