Angle down Atgal

„Steng­siuo­si, tė­ti, bū­ti ge­ru žmo­gu­mi“

Sek­ma­die­nį šim­tai vai­kų ap­ka­bins tė­vus, glos­tys jų ran­kas, do­va­nos gė­lių ar­ba jo­mis puoš am­ži­ny­bėn jau iš­ke­lia­vu­sių­jų ka­pus. Bet yra vai­kų, ku­rie nie­ka­da ne­pa­ju­to sau­gios tė­čio glė­bio jė­gos. „Kar­tais su­si­tin­ku ta­ve sap­ne ir pa­si­pa­sa­ko­ju apie sa­ve. Ži­nau, kad tau įdo­mu, kaip man se­ka­si...“ – to­kius žo­džius tė­čiui ski­ria 15-me­tis Ed­vi­nas. Paaug­lys – vie­nas iš komp­lek­si­nių pa­slau­gų na­mų „Al­ka“ vai­kų, pa­ra­šiu­sių jaut­rų laiš­ką tė­čiui... į dan­gų.

Tėveli, būk sveikas, saugok save“

Savaitraščio „Etaplius“ pasiūlymas kompleksinių paslaugų namų „Alka“ vaikams parašyti laiškus tėčiui labai daug laimės suteikė tiek patiems rašytojams, tiek juos prižiūrintiems darbuotojams. Auklėtojos atvirauja, kad parašiusių laiškus tėčiams vaikų žvilgsniai pasikeitė, jie kažkaip jaukiai nurimo. Vaikai jautėsi taip, tarsi būtų iš tikro susitikę su savo tėčiais, pasikalbėję, apsikabinę, papramogavę.

Gintarė, kuriai liepą sukaks 18 metų, parašiusi laišką ranka, jį net du kartus perrašė. Norėjo, kad laiškas būtų ne tik atviras, šiltas, bet ir tvarkingas. „Norėčiau, kad, tėveli, atvažiuotum į mano šventę liepos 15 d. Pasikalbėtume abu. Galiu pasidžiaugti, kad dažnai pasikalbu ir su mama telefonu“, – rašo mergina.

Parašiusi, kad turi daug draugų, yra laiminga ir stengiasi išmokti namų ruošos darbų, kad galėtų gyventi kuo savarankiškiau, pakviečia tėtį ją aplankyti: „Labai pasiilgau tavęs. Prisimenu, kad mes abu panašūs. Tėveli, būk sveikas, saugok save, tikiuosi, greitai pasimatysime.“

Gintarė į susitikimą atsineša nedidelį laiškų aplanką. Mergina dažnai paštu siunčia ranka rašytus laiškus tėčiui į Gargždų rajoną, gauna iš jo ir atsakymų ir juos skrupulingai saugo. „Tėtis nori, kad atvažiuočiau pas jį. Kai aš užaugsiu, norėčiau, kad mano vaikų tėtis būtų atsakingas, protingas. Jis turi mokėti gaminti valgyti, vairuoti mašiną. Dar jis gali būti žvejys, pagautų šamą, lydeką, ešeriukų. Aš pati esu žvejojusi, tik man nepasisekė“, – nusijuokia mergina.

Kodėl Gintarė, kaip ir kiti vaikai, negyvena su savo tėvais? Socialinės darbuotojos paaiškina, kad daugelio „Alkos“ vaikų tėvai taip pat gyvena įvairiose suaugusiųjų socialinės globos įstaigose. O jei ir turi savo namus, dėl socialinių įgūdžių stokos jiems apribota teisė patiems auginti savo vaikus.

Pa­ra­šiu­sių laiš­kus tė­čiams vai­kų žvilgs­niai pa­si­kei­tė, jie nu­ri­mo. Vai­kai jau­tė­si taip, tar­si bū­tų iš tik­ro su­si­ti­kę su sa­vo tė­čiais, pa­si­kal­bė­ję, ap­si­ka­bi­nę, pa­pra­mo­ga­vę. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)
Pa­ra­šiu­sių laiš­kus tė­čiams vai­kų žvilgs­niai pa­si­kei­tė, jie nu­ri­mo. Vai­kai jau­tė­si taip, tar­si bū­tų iš tik­ro su­si­ti­kę su sa­vo tė­čiais, pa­si­kal­bė­ję, ap­si­ka­bi­nę, pa­pra­mo­ga­vę. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Tėti, jaučiu, kad tu esi šalia“

„Alkos“ socialinio darbuotojo padėjėjos Astos akys, kai užsimena apie 15-mečio Edvino laišką tėčiui, sudrėksta, balsas užstringa. Mat vienintelis iš šešių vaikų, gyvenančių kompleksinių paslaugų namuose, tėčio niekada nematė...

„Dažnai pagalvoju apie tave, tėveli, nors nesam niekada ir susitikę, nesu tavęs matęs. Galvoju, kad esam abu panašūs. Kartais susitinku tave sapne ir pasipasakoju apie save. Žinau, kad tau įdomu, kaip man sekasi...

Tėti, man jau 15 metų. Esu laimingas vaikas. Turiu daug mylimų žmonių, gyvenu gražiuose namuose, lankau mokyklą. Labai mėgstu krepšinį, pats žaidžiu su draugais, žiūriu varžybas. Klausausi muzikos, žaidžiu kompiuterinius žaidimus. Stengiuosi gerai mokytis, nes norėčiau būti krepšinio treneriu.

Tėti, jaučiu, kad tu esi šalia, kažkur aukštai danguje, ir matai mane bei didžiuojiesi manimi. Aš stengsiuosi, tėti, būti geru žmogumi“, – rašo šviesiaplaukis paauglys.

Globėjams teko nutraukti ryšį su vaiku

Laišką ranka tėčiui, kurį pabaigė sakiniu „Myliu tave, tėtuk, dažnai apie tave galvoju“, parašė ir drovusis Lukas. Laiškus tėčiams, kuriuose pasidalija savo troškimu praleisti daugiau laiko kartu, padedant auklėtojoms, kompiuteriu parašė ir Aistė, Rimantas. O Tomas, išreiškęs norą su tėčiu pakeliauti, vairuoti mašiną, sako galintis patarti tėčiui, kokia šukuosena, kokie rūbai jam labiausiai tiktų.

Gerai besimokantis 16-metis Tomas, dangaus mėlynumo akių jaunuolis, auklėtojoms paskutiniu metu kelia įvairiausių jausmų.

„Tomas turėjo globėjus, vaikas juos buvo pamilęs, prisirišo. Ypač prie vyro. Vaiko elgesys iš blogesnio tapo geresnis. Bet dėl tam tikrų aplinkybių globėjams teko nutraukti ryšį su vaiku. Tomui tai buvo didelė trauma... Elgesys vėl suprastėjo“, – paaiškina socialinė pedagogė Rasa.

Še­ši vai­kai iš komp­lek­si­nių pa­slau­gų na­mų „Al­ka“ gy­ve­na iš­nuo­mo­to pu­sės na­mo da­ly­je. Įsi­kū­rę lyg sa­vo na­muo­se, gy­ve­na po du ar­ba po vie­ną sau­lė­tuo­se kam­ba­riuo­se. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)
Še­ši vai­kai iš komp­lek­si­nių pa­slau­gų na­mų „Al­ka“ gy­ve­na iš­nuo­mo­to pu­sės na­mo da­ly­je. Įsi­kū­rę lyg sa­vo na­muo­se, gy­ve­na po du ar­ba po vie­ną sau­lė­tuo­se kam­ba­riuo­se. (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Labai trūksta socialinių darbuotojų vyrų

Šeši vaikai iš kompleksinių paslaugų namų „Alka“ gyvena išnuomoto pusės namo dalyje P. Bugailiškio gatvėje. Įsikūrę lyg savo namuose, gyvena po du arba po vieną saulėtuose kambariuose. Kai kurie kambariai – net su balkonais.

Pirmajame namo aukšte vaikai turi virtuvę, svetainę, poilsio kambarį – viską, ko reikia šeimai. O svečius jie pasitinka susėdę prie stalo, padengto vaišėmis – riešutais, bananais, sumuštiniais, kukurūzų spragėsiais, arbata.

Vaikus prižiūri du socialiniai darbuotojai, keturios socialinio darbuotojo padėjėjos, esant pagalbos poreikiui, aplanko ir socialinio darbo praktiką atliekančios studentės, Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Socialinė pedagogė Rasa apgailestauja, kad įstaigoje labai trūksta darbuotojų vyrų.

Ne visu darbo krūviu „Alkoje“ dirba vienintelis socialinis darbuotojas Gintaras, tai vaikai jį be proto myli. Jie jį identifikuoja kaip tėvą.

„Įstaigoje dirba dar du kineziterapeutai, užimtumo specialistas, tai jie vaikams yra didžiausi autoritetai“, – sako Rasa, paaiškindama, kad jei į kokią nors veiklą kviečia pedagogas vyras, vaikai su džiaugsmu prisijungia.

Prieš mėnesį, minint Motinos dieną, pas vaikus buvo atvažiavę baikeriai. Motociklais jie pavėžino vaikus, nuvažiavo prie Bijotės ežero, išsikepė šašlykų. Šventė, kurioje vaikai paminės ir Tėvo dieną, bus surengta ir sekmadienį.

„Mūsų namuose vaikai gali gyventi iki 21 m., kol mokosi. Tuomet jiems ateina laikas iškeliauti į suaugusiųjų globos namus. Dažniausiai parenkame jiems tuos namus, kuriuose jau gyvena jų mama, tėtis. Norime, kad jie galėtų kartu gyventi. Tokių atvejų yra buvęs ne vienas“, – paaiškina Rasa.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite