Statybų sektorius pradeda jausti grėsmę dėl sutarčių įgyvendinimo: statybininkai gali likti be darbo

Vilnius
Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
Reporteris Margarita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad jau girdimi skundai dėl vėluojančių statybinių medžiagų, dėl to kai kurios statybos gali sustoti.

„Nuo karantino paskelbimo pradžios girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti“, – Eltai teigė D. Gedvilas.

Pasak jo, pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o statybos – paralyžiuotos.

Pasak D. Gedvilo, dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda net 2-6 mėnesiams.

„Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – sakė jis.

Pasak LSA prezidento, į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu, todėl statybų sektorius su nerimu laukia artimiausių mėnesių.

„Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį. Su nerimu laukiame balandžio ir gegužės mėnesiais neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu“, – teigė D. Gedvilas.

Jis siūlo Vyriausybei teikti efektyvesnę finansinę pagalbą verslui suteikiant įmonėms mokestines paskolas, kompensuoti darbo užmokesčius prastovų metu ir teikti verslui paskolas išeitinių išmokų mokėjimui.

„Kviečiu atsigręžti ir pažiūrėti į tai, kokių priemonių imasi kitos Europos valstybės. Pavyzdžiui, Švedija apmokės biuletenius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90 proc. atlyginimų tiems, kurie dėl karantino negali dirbti. Danija apmokės 75 proc. atlyginimo, jeigu darbdavys neatleidinės darbuotojo. Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams“, – sakė D. Gedvilas.

Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.

Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.

ELTA