Startavo konkursas „Metų ūkis 2020“

Kaunas
Tris šimtus hektarų valdantys Darius ir Jonas Mordosai savo ūkį ketina smarkiai plėsti. R. Suslavičienės nuotr.
Virginija Šimkūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Jau 27-ą kartą Lietuvos ūkininkų sąjunga rengia konkursą „Metų ūkis“, kuris leidžia ne tik įvertinti pažangiausiai, geriausiai besitvarkančius ūkininkus, bet ir suteikia galimybę artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie yra arčiausiai žemės, daugiau išgirsti apie jų rūpesčius ir džiaugsmus, o įvertinus pasiektus rezultatus bei patirtį – pasimokyti.

Ilgametė tradicija

Į konkurso „Metų ūkis 2020“ dalyvių gretas Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus iniciatyva, kaip ir kasmet, įsijungė ir mūsų rajonas. Tad ankstyvą liepos 23-osios rytą komisija – ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas Saulius Stirna, rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono biuro vadovė Jolanta Armonavičienė, Žemės ūkio rūmų atstovas Marijonas Mitkus bei rajono ūkininkas, savivaldybės tarybos ekonomikos, kaimo plėtros ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas eugenijus cikanavičius liepos 23-osios rytą išsiruošė į ūkių apžiūrą.

Komisijos nariai sakė, jog ilgametė „Metų ūkio“ tradicija Kaišiadorių krašte leido aplankyti beveik visus ūkius. Daugelis jų, pelniusių ankstesnių metų konkurso laurus, ir šiandien sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiose Lietuvos kaimo plėtros priemonėse, diegia modernią techniką. Yra nemažai pavyzdžių, kai iš patyrusių ūkininkų nelengvą žemdirbio misiją perima jų vaikai. O rajono „Metų ūkio“ komisija kasmet stengiasi ieškoti naujų veidų ir vardų, skirti dėmesį naujai įsitvirtinusiems ūkiams.

„Metų ūkio“ laimėtojai tradiciškai pagerbiami Respublikinėje apdovanojimų šventėje. Štai pernai ant jos pakylos kopė I vietos laimėtojai ūkininkai Dana ir Gediminas Pašvenskai, II vietos nugalėtojai Odeta ir Saulius Noreikos, III vietą užėmę Gintarė ir Darius Stankevičiai. Šiemet komisijos nariai sakė priėmę sprendimą į konkursą pakviesti smulkesnių ūkių savininkus bei tuos, kurie vysto ne taip plačiai paplitusias šakas. ir dar – nė karto nedalyvavusius konkurse. Tad liepos 23-osios komisijos dienotvarkėje – jono Mordoso augalininkystės, mišrus (augalininkystės ir gyvulininkystės) Rimo ir Mildos Tamošiūnų, Vidmanto ir Violetos Grajauskų bitininkystės bei Dalios ir Dimitrijaus Jakovlevų paukštininkystės ūkiai.

Broliai šaunuoliai

Savarankiškai ūkininkauti gudieniškis Jonas Mordosas pradėjo 2006-aisiais. Tuomet jam tebuvo dvidešimt ketveri, tačiau žemdirbiškos patirties turėjo. Tiek Jonui, tiek jaunesniam broliui Dariui, su kuriuo ūkininkauja kartu, mokytis buvo iš ko – į jaukią sodybą gudienoje atvažiavę vyresni „Metų ūkio“ komisijos nariai pirmiausiai geru žodžiu minėjo jaunų ūkininkų tėvą – darbštų žmogų, daugelio amatų meistrą, iš kurio Jonas ir Darius ir bus paveldėję ne tik darbštumą, žinias, bet ir didžiulį norą dirbti žemę.

– Aš ūkyje atsakingas už der liaus nuėmimą, nukūlimą, brolis – už išvežimą, - rodydamas įsigytą techniką, kuri gelbsti darbuose, sakė Jonas Mordosas. Praėjusiais metais pirko galingą traktorių, kombainą, kurie papildė turimą „technikos parką“. Dalis tos technikos stovi čia, gudienoje, dalis – sodyboje. Ateityje ūkininkas planuoja įsirengti atskirą angarą.

Beveik visus darbus Jonas ir Darius atlieka savo jėgomis, tik javapjūtei samdo papildomą žmogų.

Abu broliai šiuo metu valdo 300 hektarų, iš kurių 150 ha – nuosava žemė, tiek pat – nuomojamos. Mordosų pasėlių laukai  driekiasi Gegužinėje, Palomenėje, Vilkiškėse, Žasliuose, Gudienoje. Čia augina kelių rūšių rapsus, miežius, kvietrugius, žirnius, kviečius.

– Daugiausiai tenka mokytis iš savęs, savo patirties, - sako broliai, kurie, augindami grūdines kultūras, neapsiriboja viena kuria rūšimi, nes žemdirbio sėkmė didžia dalimi priklauso nuo gamtos malonės: vienais metais geriau dera viena rūšis, kitais, žiūrėk, daugiau derliaus atseikėja kita, tad viską reikia labai atidžiai stebėti ir dėtis į galvą.

Apsiriboti turimais žemės plotais Jonas ir Darius neketina, perspektyvoje – ūkio plėtra.

– Turima technika leidžia apdirbti žymiai daugiau. Norime išsiplėsti iki 400-500 hektarų, - planais dalijasi Jonas Mordosas. Sūnums į pagalbą ateinanti mama Vijolė Mordosienė su šypsena prisimena, jog žemdirbiais vaikai tapo anksti. Štai Jonas kadaise populiarų traktorių T-25 vairuoja jau nuo 1993-ųjų – niekaip nesulaukdamas pilnametystės, išmoko galingą techniką valdyti būdamas vos vienuolikos. Jaunatviškai energinga moteris džiaugiasi vaikų abipusiu sutarimu ir darbštumu. O tai – pats tikriausias laidas į sėkmę. 

Autorės nuotr.