REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Gruodžio 1 d. 16:29

Sprendimas privatizuoti poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ kelia aistras

Klaipėda

BNS (Scanpix) nuotr. / Š. Vaitkaus socialiniame tinkle paskelbta „Pušyno“ nuotr. / BNS (Scanpix) nuotr. / Etaplius.lt koliažas

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt


196140

Šiandien Vidaus reikalų ministerija pranešė ketinanti atsisakyti penkių šiai ministerijai pavaldžių įstaigų. VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir VšĮ VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bus likviduotos, o jų turtas perduotas Turto bankui. Sprendimas privatizuoti VšĮ VRM Poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ papiktino Palango savivaldybės merą Šarūną Vaitkų.

Kaip skelbiama Vidaus reikalų ministerijos pranešime, inicijuoti pokyčius ir atsisakyti kol kas ministerijai pavaldžių įstaigų nuspręsta atsižvelgiant į pateiktas Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sudarytos Viešojo valdymo tobulinimo grupės išvadas, kuriose teigiama, jog VšĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai, VšĮ valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ ir VšĮ VRM Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ atlieka ministerijai nebūdingas funkcijas. 

„Nepriimtina, kad pareigūnai paskirtos reabilitacijos turi laukti trejus metus. Iki šiol gajos nomenklatūrinės tradicijos stabdo pokyčius ir mažina reabilitacijos paslaugų prieinamumą pareigūnams. Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas. Reabilitacijos paslaugos pareigūnams turi būti prieinamos skaidriai, greitai ir kokybiškai“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Taigi šių sanatorijų paslaugos orientuotos į plačiosios visuomenės ir privilegijuotų asmenų, o ne į  pareigūnų poreikius. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Panaši ir „Dainavos“ situacija – čia praeitais metais reabilitacijos paslaugų suteikta 459 pareigūnams, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugų – vos 18 pareigūnų.

Su tokia Vidaus reikalų ministerijos vadovės A. Bilotaitės pozicija nesutinka Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis pasidalino įrašu, kuriame teigia, kad griežtai nepritaria vienos iš didžiausių kurorto sanatorijų „Pušynas“ privatizavimui.

„Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje pranešė, kad vienas iš didžiausių poilsio ir reabilitacijos centrų Palangoje „Pušynas“ 2022 m. bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas. Tokia esą yra politinė valia. Man kaip Palangos kurorto merui yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas. Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų. Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą. „Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigia A. Bilotaitė.  Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Esą 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai. Tačiau nereikia pamiršti, kad dar antra tiek pareigūnų „Pušyne“ kasmet sveikatinasi už savas lėšas – 2020 m. tokių pareigūnų sanatorijoje apsilankė apie 500, tad per praėjusius metus „Pušyne“ iš viso jų apsilankė apie tūkstantį. Be to, pasakius A, reikėtų pasakyti ir B – tiesiai šviesiai paaiškinti, kodėl palyginti nedaug pareigūnų už valstybės lėšas sveikatinasi „Pušyne“. O yra taip todėl, kad valstybė pareigūnų poilsiui ir sveikatinimui skiria ypatingai mažai lėšų. Šiais metais lėšų skirta rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. O juk būtent nuo skiriamo finansavimo priklauso, kiek pareigūnų galės už valstybės lėšas pasigerinti sveikatą poilsio ir reabilitacijos centre. Jei lėšų pareigūnų sveikatinimui VRM numatytų gerokai daugiau, „Pušyne“ atstatyti jėgas galėtų nors ir 100 proc. pareigūnų. Beje, net ir tie pareigūnai, kurie už sveikatinimą VRM priklausančiame poilsio ir reabilitacijos centre mokėjo savas lėšas, patyrė palyginti nedideles išlaidas – para „Pušyne”, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą 3 kartus per dieną ir procedūras, kainuoja apie 56 eurus, o, pavyzdžiui, netoliese esančioje privačioje sveikatinimo paslaugas teikiančioje įmonėje kaina vienam asmeniui – daugiau nei dvigubai didesnė. Tad grįžtu prie ministrės argumentų, kad „Pušyną“ privatizuoti nuspręsta, nes tai yra politinė valia. Man kyla klausimas, kas yra politinė valia? Atleisti 100 darbuotojų, dirbančių šiame poilsio ir reabilitacijos centre? Kitąmet padaryti juos bedarbiais? Jau dabar, prieš šventes, darbuotojams ir jų šeimų nariams sukelti didžiulį stresą informuojant, jog 2022 m. jie bus atleisti? Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma. Ar tokia ir yra politinė valia? O gal politinė valia yra pagrindinės kurorto infrastruktūros naikinimas? Privatizuojamų sanatorijų vertimas butais? Pavyzdį jau turime – Turto bankas neįtikėtinai pigiai jau pardavė Policijos komisariato pastatą Palangoje. Dabar valstybė už tą kainą Palangoje galėtų nusipirkti tik labai gerus 3 kambarių apartamentus. Įvertinus visą šią situaciją bei prisiminus pirmojo karantino metu kone be poilsio dienų ir atostogų dirbusius, lauke ties įvažiavimais į miestus šalusius bei gyventojų judėjimą tarp savivaldybių kontroliavusius policijos pareigūnus, stebint didžiulę įtampą patiriančius ir kasdien su nelegalia migracija kovojančius pasieniečius labai norėčiau išgirsti atsakymą, kam prireikė valstybei privatizuoti gražiausioje pajūrio vietoje, kone ant jūros kranto esančią didžiulę teritoriją su sanatorinio gydymo pastatais? Ar pareigūnai nenusipelnė kokybiškų sveikatinimo paslaugų už jiems prieinamą kainą? Ar čia yra politinė valia? Ir kieno tai yra politinė valia?“, – šiais klausimais savo įrašą užbaigia Palangos savivaldybės meras Š. Vaitkus. 

Vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, jog VRM nebūdingas paslaugas teikiančių įstaigų likvidavimo planą ministrė aptarė su minėtų įstaigų vadovais ir pareigūnų profesinėmis sąjungomis. Numatomiems pokyčiams įgyvendinti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA