REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Birželio 4 d. 14:57

Spekuliacijos ir manipuliavimas kaimu – be pabaigos

Kaunas

Net ir tokie klausimai, dėl kurių ginčytis būtų lyg ir nelogiška, kai kuriems Kėdainių politikams tampa puikia proga spekuliuoti ir manipuliuoti kaimu.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


133457

Net ir tokie klausimai, dėl kurių ginčytis būtų lyg ir nelogiška, kai kuriems Kėdainių politikams tampa puikia proga spekuliuoti ir manipuliuoti kaimu. Penktadienį vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo padėtas taškas dėl Truskavos pagrindinės mokyklos. Atrodytų, viskas aiškiau nei aišku – rajono taryba ankstesniame posėdyje sprendimą prijungti Truskavos pagrindinę mokyklą prie Šėtos gimnazijos priėmė neteisėtai, nes, kaip vėliau paaiškėjo, Truskavos mokykla savivaldybei pristatė negaliojantį mokyklos tarybos pritarimą, todėl dabar politikai šiame posėdyje turėjo atšaukti priimtą sprendimą.

Atrodytų, tuo ypač turėtų būti patenkinti tie, kurie iš pat pradžių nepritarė mokyklų sujungimui, tačiau pasirodė, kad ir čia ne viskas taip paprasta. Būtent tie, kurie nepritarė mokyklų sujungimui, dabar žiebė vėl naujas kibirkštis ir kolegas vis tiek nepagrįstai kaltino siekiu sunaikinti kaimą bei sąmoningai ar nesąmoningai taškėsi tikrovės neatitinkančiais ir su klausimo svarstymu net nesusijusiais kaltinimais.

Mokinių skaičius smarkiai sumažėjo

Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius priminė, kad Truskavos pagrindinę mokyklą prie Šėtos gimnazijos vos prieš mėnesį buvo nutarta prijungti dėl smarkiai sumažėjusio mokinių skaičiaus.

Pasak J. Lukoševičiaus, 2016 metais Truskavos pagrindinę mokyklą lankė 116 mokinių, Dotnuvos – 110, Labūnavos – 101, Surviliškio – 99, Miegėnų – 97 mokiniai, o štai 2020 metais Labūnavoje mokinių padaugėjo 20 procentų ir šią mokyklą šiemet lanko 125 mokiniai, Dotnuvoje mokinių padaugėjo 6 procentais – ten dabar mokosi 117 moksleivių, Miegėnų ir Surviliškio pagrindinėse mokyklose išliko stabilus mokinių skaičius – 99 ir 94 mokiniai, o štai vienintelėje Truskavoje mokinių sumažėjo net 30 procentų ir čia jų liko tik 82. Ir tai – ne vien dėl sumažėjusio vaikų gimstamumo.

Pagrindinė Truskavos „nukraujavimo“ priežastis ta, kad dalis mokinių tiesiog paliko šią mokyklą ir važinėja mokytis į Ramygalos bei Šėtos gimnazijas.

„Visame rajone mokinių sumažėjo 8 procentais, o Truskavoje – net 30 procentų. Tai šie skaičiai ir vertė imtis atitinkamų veiksmų“, – sakė J. Lukoševičius.

Vietos politikų žaidimai gali greit baigtis

Truskavos pagrindinės mokyklos prijungimo prie Šėtos gimnazijos klausimas atidėtas metams, kol bus parengtas ir vėl svarstomas naujas rajono šveitimo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Tiek laiko ši mokykla išliks savarankiška.

Ar po metų Truskavos pagrindinė mokykla nebus prijungta prie Šėtos gimnazijos, gali būti, kad jau spręs nebe vietos politikai. Panašu, kad valstybė rengiasi padaryti galą politikų manipuliacijoms kaimo mokyklomis.

„Seimo Švietimo ir mokslo komitetas birželio 3 dieną svarstys mokyklų tinklo pertvarkos klausimus.

Yra požymių, kad gali atsitikti taip, kad valstybė žengs tokius žingsnius kaip Estijoje – išims mokyklų tinklą iš savivaldos, sutvarkys ir tik tada grąžins atgal savivaldai“, – informavo Švietimo skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.

Nepraleido progos

Tačiau rajono politikai nepraleido progos ir vėl įsivelti į aštrias diskusijas.

Valstiečių ir žaliųjų frakcijai priklausanti Karolina Štelmokaitė bandė įrodyti, kad anksčiau priimtas sprendimas Truskavos mokyklos atžvilgiu, jos supratimu, buvo neteisingas ir pateikė šios mokyklos matematikos dalyko mokinių mokymosi vidurkį bei palygino jį su kitose rajono mokyklose besimokančiųjų šio dalyko vidurkiu.

Tokie politikės postringavimai nustebino rajono tarybos narį pedagogą Tomą Bičiūną.

„Tiek mokyklos bendruomenė, tiek vadovai, tiek čia esantys tarybos nariai puikiai supranta, nuo ko priklauso mokyklos pažanga ir sėkmė.

Ko gero, nesuklysiu pasakydamas, kad labai daug priklauso nuo mokyklos vadovo, kuris yra lyderis, geba telkti komandą, kurti strategijas ir jas įgyvendinti.

Kaip ilgametę patirtį mokyklos kokybės vertinime turintis specialistas galiu pasakyti tris reorganizacijos pliusus ir du minusus: įvykus reorganizacijai pagrindinė mokykla keistų savo statusą į gimnazijos, antras pliusas – mokyklai imtų vadovauti kompetentingi ir patyrę vadovai su savo komanda, ir trečias – mokiniams būtų sudarytos geresnės sąlygos ugdytis ir siekti geresnių rezultatų.

O minusai – sprendimas būtų nepopuliarus politikams ir antras – nepatiktų daliai bendruomenės, kuri pakeitė savo norą. Tai jų noras būtų neįgyvendintas.

Tačiau kaip bebūtų nepopuliaru, aš pirmenybę teiksiu ugdymo kokybei ir mokinių pasiekimų bei poreikių tenkinimui“, – tokiais argumentais remdamasis T. Bičiūnas nepritarė, kad būtų atšauktas ankstesnis tarybos sprendimas.

Be to, K. Štelmokaitei jis paaiškino, kad ugdymo kokybė mokykloje vertinama ne tik pagal mokinių mokymosi dalykų vidurkius, o išgirdęs kaip kita valstietė ir žalioji Adelė Štelmokienė puolė aiškinti, kad neva užsimota naikinti mokyklas ir patį kaimą, pasiūlęs neįsižeisti replikavo: „Ne tik valstybės lygmeniu, bet ir rajono lygmeniu šita partija apie švietimą prastai nusimano.“

Susikibo ir dėl amžiaus

Kita taryboje dirbanti pedagogė Gitana Kaupienė taip pat akcentavo, kad politikams siekti kaimo rinkėjų palankumo ir jų balsų sprendžiant mokyklų, o tiksliau – jautrius vaikų mokymosi klausimus, ne vieta ir ne laikas: „Ne politikavimas, ne balsų rinkimas, ne važiavimas ir prašymas pasirašyti. Taipogi dar norėčiau pasakyti, kad jei pasirašo (už tai, kad Truskavos mokykla nebūtų prijungta prie Šėtos gimnazijos – aut. pastaba) žmonės, kurie veža savo vaikus į kitas mokyklas, tai man tikrai labai keista. Jei yra gera mokykla, aš leidžiu savo vaiką į šitą mokyklą. O kokią mokyklą besirinktumėte Jūs?

Ir jeigu jūs klausiate močiutės 80 metų pasirašyti, be abejonės, ji pasirašys.

Galvoju, ne laikas čia politikuoti ir balsus rinktis. Čia yra laikas ir vieta dirbti dėl vaikų.“

Kažkodėl asmeniškai G. Kaupienės repliką priėmė ir parašų rinkimą Truskavoje bandė pateisinti K. Štelmokaitė: „Nepamirškim, kad nemažai mūsų tarybos narių eina septintą dešimtmetį ir priima svarbius sprendimus. Truskaviečiai turi tokią pat teisę spręsti (dėl savo kaimo mokyklos – aut. pastaba), nepaisant to, kad yra vyresnio amžiaus.“

Kaltino užsimojus prieš kaimą

Kažkodėl G. Kaupienės repliką sau asmeniškai prisitaikė ir K. Šetlmokaitės mama, valstiečių ir žaliųjų frakcijos vadovė A. Štelmokienė bei atsakydama į ją, panašu, kad kaimo mokyklą sulygino su vandenvala: „Yra tarybos narių iš kitų kadencijų, kurie norėjo naikinti kaimą – uždarinėjo bibliotekas. Dabar siekiam uždaryti kaimo ambulatorijas, bet kažkodėl šiuo momentu sustojo, bet buvo užsimoję visu kirčiu.

Taip pat yra tarybos narių, tų senesnių, kurie visą laiką ginčijasi ir neskiria, jeigu buvo strateginiam plane pinigai skirti vandenvalos nuotekom, kažkodėl labai sunkiai nenori skirti kaimui. Ar jūs prisidedate prie kaimo naikinimo, gerbiamieji judėjimo dalyviai?“

Toks politikės išpuolis nustebino Aušrelę Kaminskienę: „Gal jau laikas būtų pradėti skirti medicinos punktus nuo ambulatorijų?

2014 metais buvo padaryta ambulatorijų restruktūrizacija ir jos buvo prijungtos prie Kėdainių PSPC. Ar kaimo žmonės gauna prastesnes paslaugas po restruktūrizacijos?

Buvo uždaryti keli medicinos punktai, bet gerbiama Štelmokienė turėtų žinoti, kaip tie punktai veikė ir kodėl buvo uždaryti, nes pati buvo taryboje.

Atminkime, kad nei gydo, nei moko pastatai. Visame kame pirmiausia yra žmonės.“

Jai antrino ir žinomas gydytojas, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Alfredas Hofmanas: „Tų judėjimų daug pas mus rajone, neaišku, apie kokius čia šnekam, bet faktas, kad pradžioje darbo, kuomet pradėjome dirbti, tikrai pasirūpinome, kad būtų uždaryti du medicinos punktai, kurie buvo neveikiantys.

Toliau atkreipkit dėmesį, kad mes vykom su komiteto nariais, su PSPC vadovybe į visus punktus, ambulatorijas. Aiškinomės, kokios ten bėdos, todėl niekas nieko neskuba uždaryti, nes siekiam tik paslaugų gerinimo.“

Kaltino purvo pylimu

Politikos naujokė K. Štelmokaitė, akivaizdžiai besistengusi užimti truskaviečių gynėjos poziciją, nevengė skambių frazių ir net teigė, kad ant Truskavos pagrindinės mokyklos neva buvo pilamas purvas, šiai bendruomenei esą padaryta didelė moralinė žala, liko didelės nuoskaudos ir klausė, kas už tai atsakys bei teigė, jog kritikuoti vieną mokyklą, jos supratimu, yra nesąžininga ir net negarbinga.

Rajono taryboje pirmą kadenciją dirbanti G. Kaupienė nustebo tokiu jaunos kolegės pasisakymu: „Kalbėti, kad purvas pilamas ant vienos bendruomenės, manyčiau, kad per daug drąsu ir per daug sau leidžiama šitaip išsireikšti.“

Vicemeras Paulius Aukštikalnis taip pat stebėjosi tokiu K. Štelmokaitės požiūriu: „Mokslo paslauga tai, gink Dieve, nėra kaimo išlaikymo paslauga. Tai – mokinių mokymo paslauga ir neišradinėkim dviračio.

Ši situacija manęs netenkina ir atėjęs į savivaldą iš verslo srities, nesuprantu, kaip gali būti toleruojami ir net nekritikuojami tokie netikslumai, kai dėl melagystės ar kaip kitaip tai pavadinti, kas buvo tame rašte, priimtas rajono tarybos sprendimas, kurį dabar reikia atšaukti.

Versle tokia situacija būtų visiškai netoleruojama ir kainuotų finansiškai. Tikėtina, kad partnerių pasitikėjimą prarastum visam laikui.

O pas mus ugdymo įstaiga nesugeba dirbti pagal patvirtintas tvarkas, nuostatus, nesugeba susiskaičiuoti kvorumo ir viskas gerai, net nekritikuotina?

Ar tai didina pasitikėjimą mokyklos taryba ir jos lyderiais?

Suprantu, kad klysti žmogiška, bet jei kyla tokie klausimai, ar mes galime pasitikėti vieni kitais? Ir kaip mes ateity gyvensim? Ar dėl kitų sprendimų irgi aiškinsimės iki pat smulkmenų, kas ko nepadarė, ko nesurinko? To tikrai neturi būti.

Manau, kad klasės su penkiais ar mažiau vaikų, ir dar jungtinės klasės, kuriose mokytojai dirba po ketvirtį etato per kelias mokyklas, neturi perspektyvos. Aš – prieš tokias klases.

Mums svarbiausia – turėti kuo geresnę ugdymo kokybę, o ne prisidengiant mokyklomis, užsiimti kaimų išlaikymu.“

Atsakomybę bandė suversti N. Naujokienei

Penktadienį rajono taryboje svarstant įvairius klausimus, opozicija laikėsi naujos taktikos – dėl nepopuliarių sprendimų tiesiogiai ir netiesiogiai vis bandė atsakomybę suversti didžiausios tarybos frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnei ir buvusiai merei Nijolei Naujokienei.

Ne išimtis buvo klausimas ir dėl Truskavos pagrindinės mokyklos.

Liberalė Vilma Šnurevičiūtė N. Naujokienės klausė, ar ši, kaip Švietimo komiteto pirmininkė pasidomėjo, kodėl Truskavos bendruomenė, iš pradžių pritarusi mokyklos prijungimui prie Šėtos gimnazijos, vėliau, jau po tarybos sprendimo, staiga savo nuomonę pakeitė.

„Pasidomėjau. Manau, kad pritrūko mokyklos vadovų kompetencijos ir susikalbėjimo su bendruomene. Bet ko norėti, kai ir rajono taryboje to susikalbėjimo trūksta. Kai čia, pavyzdžiui, Kėdainiai su Černobyliu palyginami. Ir ką? Pasirodo, taip galima.

Tai kai Truskavos mokyklos prijungimą prie Šėtos gimnazijos prilyginame kaimo naikinimui, ar, tarkime, užsimojama tikrai labai stipriai ir viešai teigiama, kad net ir ambulatorijas uždarinėjam, tai nebelieka ir kuo stebėtis.

Kalbame pakankamai emocionaliai ir turime savus matymus, bet tikrai galiu konstatuoti faktą, kad tokius sprendimus priimti niekada nebuvo lengva, nėra lengva ir dabar, ir nebus ir ateityje. Bet tokie sprendimai iššaukia pokyčius.

Ir tai, kad kiekvienas išsakome savo nuomonę ir ją giname, rodo ne ką kitą, kad mes esame sąžiningi. Sąžiningi prieš save ir sąžiningi prieš bendruomenę ir kitus.“

Galiausiai, po ilgų diskusijų rajono Tarybos sprendimas Truskavos pagrindinę mokyklą prijungti prie Šėtos gimnazijos buvo atšauktas, nes, kaip minėta, po sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad nėra galiojančio raštiško Truskavos bendruomenės pritarimo šiam sprendimui.

Ateinančius mokslo metus Truskava dirbs taip, kaip dirbusi, o koks bus jos tolesnis likimas, gali būti, kad spręs jau nebe rajono politikai, savo sprendimais siekiantys rinkėjų palankumo, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt

rinkos-aikste.png



REDAKCIJA REKOMENDUOJA