Ministras I. Hofmanas kritiškai vertina siūlymą dėl ilgalaikio ES biudžeto 2028–2034 m.

Europos Komisijos (EK) pristatytas pasiūlymas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2028–2034 metams kelia daug rimtų klausimų. Ypač dėl to, kad žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės finansavimas mažėtų apie 20 proc. (palyginti su 2021-2027 metų laikotarpiu) ir dėl numatomo steigti naujo fondo.

Iki šiol tiek Lietuvos, tiek daugumos kitų valstybių narių žemės ūkio ministrai tvirtai laikėsi bendros pozicijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities kertinių elementų. Vienas tokių pavyzdžių – birželio pradžioje pasirašyta bendra 20-ies ES žemės ūkio ministrų deklaracija. Siųsta žinia EK labai aiški – BŽŪP turi būti atskira ir stipri politika su pakankamu finansavimu, atitinkančiu keliamus tikslus.

„Deja, EK to neišgirdo. Sunku suprasti, kai esamame geopolitiniame kontekste nuolat pabrėžiama apsirūpinimo maistu svarba, bet siūloma mažinti finansavimą. Tai – nesusipratimas. Lėšų apkarpymas gali neigiamai paveikti maisto gamybą, didinti maisto kainas ir vesti į kaimo vietovių plėtros stagnaciją. Kritiškai vertinu pasiūlymą sukurti naują fondą, iš kurio finansavimas būtų skiriamas įvairiausioms sritims, pavyzdžiui, migracijos ir sienų valdymui, sanglaudai, žemės ūkiui ir t.t. Kam reikia apjungti Sanglaudos politikos ir BŽŪP finansavimą į vieną eilutę, jei didžioji lėšų dalis, numatytų BŽŪP finansavimui, bus „apsaugota“, t.y. tos lėšos negalės būti perskirstytos kitiems poreikiams tenkinti? Ar ne geriau būtų iš karto palikti BŽŪP finansavimą atskirai, atskirame fonde, kaip ir visą laiką buvo iki šiol?“ – sako žemės ūkio ministras I. Hofmanas.

EK teigimu, finansavimo apjungimas į vieną didelį fondą suteiks valstybėms narėms lankstumo greičiau reaguoti į kylančius iššūkius, bet, pabrėžia ministras, lankstumo visų pirma norėtųsi kitur – planuojant ir administruojant paramą. Galutinį pasiūlymų įvertinimą apsunkina ir tai, kad iki šiol nėra aišku, kokia konkrečiai Lietuvai numatyto finansavimo dalis teks žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Šiuo metu ES parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai teikiama pagal BŽŪP Strateginį planą, apimantį finansavimą iš abiejų BŽŪP ramsčių, t. y. viskas sukoncentruota viename dokumente. Ateityje tokio plano neliktų. Vietoje jo būtų kuriamas Nacionalinis ir regioninis partnerystės planas, apimantis visas naujai kuriamo fondo sritis. Parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai būtų tik viena iš sudėtinių dalių. Šio plano parengimui EK teiks rekomendacijas, ką kiekviena ES valstybė narė turėtų pasiekti, kokias reformas įgyvendinti.

„Akivaizdu, kad siūloma dirbti remiantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) modelio pagrindu. Kaip tai derėtų su politikos supaprastinimo siekiais? EGADP veikimo pradžia buvo labai sudėtinga ir ilga procedūriškai, palyginti su kaimo plėtra. Tai neatrodo tinkamas kelias. Neramu ir dėl kaimo plėtros politikos. Dalies jos priemonių (pvz., LEADER, žemės ūkio konsultavimas ir pan.) finansavimas perkeltas į Sanglaudos politiką, t. y. nebepateks į žemės ūkiui ir kaimo plėtrai rezervuotą sumą, tačiau BŽŪP lieka prievolė ir įsipareigojimas tęsti LEADER bei ūkininkų konsultavimo iniciatyvas be garantuotų lėšų. Tai nėra tai, ko mes – ES ministrai – prašėme. Norime išlaikyti BŽŪP architektūrą, paremtą 2 ramsčiais, kaip yra iki šiol“, – teigia ministras.

Vienas kertinių klausimų – tiesioginių išmokų suvienodinimas tarp valstybių narių. Šio prioriteto Lietuva laikysis ir toliau.

„Tęsiame bendradarbiavimą su Latvija ir Estija, kalbame vienu balsu. Mūsų bendra pozicija atspindėta Baltijos valstybių žemės ūkio ministrų deklaracijoje, kurią pasirašėme balandžio mėnesį. Nors viešai kalbama, kad EK nustatant finansavimo vokus valstybėms narėms atsižvelgė į prašymą vienodinti išmokas, vis dėlto neaišku, nei kokiu laipsniu, nei kokiais terminais, nei ar apskritai į tai atsižvelgta. Tikimės, kad galimas tiesioginių išmokų didinimas nebus finansuojamas Lietuvai teksiančių kaimo plėtros lėšų mažinimo sąskaita. Kai finansavimas rodomas viena eilute, o dar ir kartu su Sanglaudos politikos lėšomis, sunku įvertinti. Tikimės, kad EK artimiausiu metu pateiks konkrečius skaičius, leisiančius įvertinti, ar kalbos atitinka veiksmus. Taip pat neaišku, ar EK, pateikdama pasiūlymus dėl biudžeto, atsižvelgė į dar vieną minėtoje deklaracijoje išdėstytą mūsų reikalavimą dėl poreikio skirti papildomą finansavimą ES rytinio pasienio regionams.“, - sako ministras I. Hofmanas.

Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis.

„Pasiūlymų pateikimas – kelio pradžia. Esame pasirengę konsultuotis su mūsų sektoriaus atstovais ir ginti Lietuvos interesus. Ir toliau laikysimės nuoseklios krypties – reikalausime, kad BŽŪP būtų atskira, tvirta ir tinkamai finansuojama ES politika. Ji yra pagrindas užtikrinant svarbiausią funkciją – aprūpinti gyventojus aukštos kokybės, saugiu ir įperkamu maistu. Derėsimės dėl to, kas svarbu mūsų žemės ūkiui. Lietuvos ūkininkai nusipelno dirbti sąžiningos konkurencijos sąlygomis, o sektorius – augti. Nusimato ilgas derybinis maratonas, bet, tikiuosi, galutinis rezultatas atitiks mūsų lūkesčius“, – sako ministras.

Ministras atkreipia dėmesį, kad kalbant apie pasiūlymus dėl Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) įgyvendinimo ateityje, kyla panašūs nuogąstavimai kaip ir dėl BŽŪP.

„BŽP yra reglamentuojama ES lygiu, visi reikalavimai kelia nemažą finansinę naštą Lietuvos žuvininkystės sektoriui ir nacionaliniam biudžetui. O juk ši sritis yra labai svarbi užtikrinant apsirūpinimą maistu. Jei norime, kad sektorius būtų konkurencingas, BŽP turi būti skirtas specialus, atskiras finansavimas“, – pabrėžia žemės ūkio ministras I. Hofmanas.