Tinkamas patalpų vėdinimas – padeda išvengti infekcinių ligų

Šiuo metu, kada daug laiko praleidžiama vidaus patalpose labai svarbūs yra mikroklimato parametrai. Mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinys.

Vidaus oro tarša patalpoje vyksta ne tik dėl išorės priežasčių, bet ir dėl žmonių buvimo joje. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė oro tarša. Žmogus išskiria bioteršalus, nemalonius kvapus, o tai nulemia komforto stoką patalpoje. Nevėdinamose patalpose kaupiasi žmogui kenksmingos medžiagos, kaip anglies dioksidas, azoto dioksidai ir t.t Anglies dioksido perteklius patalpoje, daro vieną iš didžiausių įtakų žmogaus sveikatai, o ypač vaikams.

 Anglies dioksidas (angl. carbon dioxide) – bespalvės, bekvapės, rūgštaus skonio dujos. CO₂ išsiskiria kvėpuojant žmogui ir gyvūnams, degant kurui ir oksiduojantis daugeliui organinių medžiagų. Suaugęs žmogus ramybės būsenoje per valandą iškvepia apie 22,6 l anglies dioksido.

Vėdinimas - sumažina virusų plitimą

Kad mikroklimatas būtų palankus, tam būtinas šviežias oras. Tai oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas. Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose. Tai labai svarbu, kai sergantis koronaviruso sukelta liga ar gripu asmuo gyvena su kitais šeimos nariais.

Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Specialistai pabrėžia, kad dėl sauso patalpų oro išdžiūsta akių ir nosies gleivinės, jos trūkinėja, be to atsiranda palanki terpė mikroorganizmams daugintis.

Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių. Trumpalaikis pelėsių pažeistų medžiagų poveikis gali pasireikšti galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu.

Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių. Ypač jautrūs maži vaikai ir besilaukiančios moterys.

Oro kokybę galime pabloginti naudojant įvairius smilkalus, deginant žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius ir sunkiai pasišalina iš organizmo. Šie teršalai gali sukelti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.

Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu. Esant per didelei anglies dvideginio koncentracijai, jaučiamas silpnumas, skauda galvą.

Kaip vėdinti patalpas žiemos metu?

1. Net ir žiemą reikėtų nepamiršti gyvenamųjų patalpų vėdinti reguliariai (bent du kartus per dieną). Nesant galimybės užtikrinti reguliaraus patalpų vėdinimo, patalpas reikėtų išvėdinti bent jau rytais ar prieš pat miegą;
2. Geriausia patalpas vėdinti intensyviai, bet trumpai (maždaug nuo kelių iki dešimties minučių, priklausomai nuo aplinkos oro temperatūros) negu po truputį ir ilgą laiką. Efektyviausiai kambariai išvėdinami sudarant skersvėjį. Patalpas, sudarant skersvėjį, reikia vėdinti, kai jose nėra žmonių. Ypač gerai reikia vėdinti vonią, tualetą, virtuvę, palėpę bei rūsį;
3. Vėdinant kambarius reikėtų nepamiršti, kad patalpų temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–22 laipsnių šilumos;
4. Didelę drėgmę patalpose galime mažinti, ribodami jos išsiskyrimą (pvz., naudodami garų surinktuvus) ir šildydami būstą. Gyvenamosiose patalpose taip pat nereikėtų džiovinti skalbinių. Net ir šaltuoju metų laiku namuose reikėtų palaikyti 35–60 proc. drėgmę. Namuose, sumažėjus drėgmės kiekiui, gali pasitarnauti oro drėkintuvai.

Oro drėkintuvų galite įsigyti čia – https://orodrekintuvas.lt/