Kaip saugiai kristi ir išvengti traumų žiemą?

Prasidėjus šaltajam metų sezonui dažnas iš mūsų žiemos rytus pradeda peržiūrėdami orų prognozes. Tačiau šaltuoju metų sezonu svarbu stebėti ne tik oro temperatūrą, bet ir objektyviai įvertinti  lauke tykančius pavojus, tokius kaip plikledis ar sniegas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje pasaulio šalių traumatizmas - dažna sveikatos sutrikimų bei mirčių priežastis. Europos Sąjungos (ES) šalyse, namuose ir laisvalaikio metu, per metus gyventojai patiria apie 20 mln. traumų, iš kurių 83 tūkst. yra mirtinos.

Žiemą, kai lauke itin slidu, itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės. Daugiau nei trečdalis vyresnio amžiaus – 65 metų ir vyresnių – žmonių patiria traumas. Jie priklauso didesnės rizikos grupei nei jaunesni asmenys dėl sveikatos problemų, regėjimo susilpnėjimo ir eisenos sutrikimų. Daugiau nei pusė tokių traumų yra linkusios kartotis. Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai bei galvos traumos. 

Rizika nukristi lauke:

• Netvarkingos šaligatvio plytelės.
• Laiptai be turėklų. 
• Laiptai su netvarkingais kraštais.
• Blogas apšvietimas: per silpnas ar per stiprus (kai akina).
• Sniegas, ledas ar drėgni lapai ant laiptų ar šaligatvio.
• Ilgos pėsčiųjų perėjos be salelių.
• Per mažai laiko pereiti gatvę (per trumpai dega žalia šviesoforo šviesa).

Pavojingas elgesys, didinantis tikimybę patirti traumas vyresnio amžiaus žmonėms:

• Netinkama, nepatogi, slidžiais padais avalynė. Vaikščiojimas lauke, kai slidu.
• Ilgų drabužių dėvėjimas.
• Staigūs judesiai, pavyzdžiui, staigiai keliamasi iš lovos, nuo kėdės. Jei keliantis dažnai svaigsta galva, aptemsta akyse, reikia kreiptis į gydytoją.
• Neapdairus vaistų, kurie veikia koordinaciją, slopina reakciją (raminamieji, migdomieji ir pan.), vartojimas.
• Nesaikingas alkoholio vartojimas (iki pusiausvyros sutrikimų ar sveikos nuovokos praradimo).
• Bandymas pasiekti sunkiai pasiekiamus daiktus, kai galima paprašyti kito žmogaus, kad paduotų.
• Sunki rankinė ar nešulys, trikdantys pusiausvyrą.

Išvengti traumų padeda atsargumas ir tinkama avalynė

Siekiant išvengti traumų reikia rūpintis savo saugumu, o tam užtenka žinoti kelias paprastas, bet labai veiksmingas priemones: sumažinti įvairių traumų riziką padeda elementarus atsargumas. Jei tenka eiti slidžiu, nepabarstytu paviršiumi, svarbu neskubėti, judėti lėtai, mažais žingsneliais, net šiek tiek sulenkus kojas. Taip pat nepatariama rankų laikyti kišenėse. Šios padeda išlaikyti pusiausvyrą ir kritimo akimirką gali apsaugoti nuo griuvimo.

Taip pat SVARBU:

•     Svarbu pasirinkti tinkamą avalinę, su tvirtai sukimbančiu protektoriumi ir neaukštu kulnu.
•     Stenkitės neskubėti vaikščioti, geriau išeiti iš namų kiek anksčiau, bet kelionės tikslą pasiekti saugiau.
•     Pasistenkite koją statyti pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti.
•     Esant slidžiai kelio dangai neneškite sunkių nešulių, nes taip kūnui sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Laisvos rankos padeda balansuoti, todėl rekomenduojama naudoti kuprinę.
•     Saulėtą dieną nešiokite saulės akinius. Jie padeda geriau matyti slidžius paviršius ir taip išvengti slydimo ir kritimo.
•     Venkite alkoholio. Šaltyje būti neblaiviam pavojinga – sunkiai išlaikoma koordinacija, prarandamas jautrumas šalčiui ir nejaučiama dėl jo atsiradusio skausmo.
•     Įėję į pastatą nusikratykite sniegą nuo drabužių ir batų bei nepamirškite, kad grindys gali būti šlapios, todėl eikite atsargiai.
•     Visada būkite pasiruošę galimam kritimui. Patariama einant slidžia gatve nebijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis.

Taip pat, siekiant sumažinti žiemai būdingų traumų tikimybę, svarbu skirti daugiau dėmesio fizinei veiklai ir sveikai mitybai. Fiziniai pratimai, mankšta ir judėjimas didina kaulų masę, stiprina kaulus.

Slystant, kai patiriamas nestabilumo jausmas, labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Pusiausvyrai stiprinti naudingi jogos, kalanetikos užsiėmimai. Ne mažiau svarbios ir jėgos treniruotės – kilnojant svarmenis stiprėja ne tik raumenys, bet ir kaulo kietoji dalis, jis tampa atsparesnis lūžiams. Taip pat svarbu, kad organizme kaulams netrūktų kalcio ir vitamino D.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai primena kada reikalinga pirmoji pagalba įvykus nukritimui: 

*Skambinkite 112, jeigu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
*Suaugęs žmogus nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
*Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
*Suaugęs žmogus yra ar buvo praradęs sąmonę, sunku kvėpuoti.
*Pradeda vemti.
*Skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu.
*Skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu.
*Negali normaliai paeiti.
*Sutrinka rega.