VU Šiaulių akademijos mokslininkė dr. R. Toleikienė: „Jaunimo antikorupcinės nuostatos formuojasi ir šeimoje, ir aplinkoje“

Koks jaunimo požiūris į korupciją? Kaip visuomenėje vertinamas sąžiningumas? Šia svarbia tema pokalbis su su VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto asistente, Lietuvos skaidrumo akademijos eksperte dr. Rita Toleikiene, su kolegomis tyrinėjančia jaunimo antikorupcinį potencialą ir antikorupcinę politiką Lietuvoje.

Jaunimo požiūris į korupciją. Ar tai problema?

VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto tyrėja dr. R. Toleikienė, dalyvavusi mokslininkų-tyrėjų grupės didelės apimties tyrime „Jaunimo antikorupcinis potencialas Šiaulių regione“, sako, jog pavyko apibrėžti pagrindines Lietuvos jaunimo antikorupcinio potencialo vystymo tendencijas. „Nustatėme, jog jaunuoliai korupciją dažniausiai atpažįsta viešojo administravimo srityje ir laiko tai nepriimtinu elgesiu. Jei korupcinės veiklos metu naudą gavo ne tik korupcijos subjektai (korumpuoti asmenys), bet ir korupcijos procese nedalyvavusios gyventojų grupės, dalis jaunimo tokį nesąžiningą elgesį yra linkę pateisinti. Pamatėme, jog jaunimui sudėtinga įvardinti korupcijos poveikio sau ir savo aplinkai pasekmes.

Tyrimo metu buvo pastebėta, jog šių dienų jaunimas vis dažniau laiko sąžiningumą svarbia vertybe, tačiau tai dar nėra tvari nuostata, t. y., atsiradus dileminei situacijai, kurios metu reikėtų priimti sprendimą siekiant greito rezultato ar greitos sėkmės, tam tikra dalis jaunų žmonių pasirinktų nesąžiningą elgseną. Kadangi elgsenai įtakos turi ir aplinka, norint, kad jaunimo atsparumas korupcijai taptų tvarus ir ilgalaikis, mums, suaugusiems, būtina rodyti asmeninį pavyzdį. Teoriniai šaltiniai teigia, jog nesąžiningas elgesys yra išmokstamas. Todėl mūsų pareiga yra rodyti gerą pavyzdį formuojant nuostatą, kad sąžiningumas yra didelė vertybė, t. y. kad, būtent, sąžiningas žmogus pasiekia daugiau. Jeigu jaunimas matys, kaip sąžiningumas kuria pridėtinę vertę asmens karjerai, reputacijai, jauni žmonės bus linkę elgtis sąžiningai.

Diskutuodami su jaunimu korupcijos sąvoką aiškiname per žmogaus, organizacijos, valstybės sąžiningumą, skaidrumą, atvirumą. Dažniausiai korupcija yra aiškinama kaip teisės pažeidimas. Todėl nesąžininga veikla yra pirmas žingsnis link korupcijos kaip teisinės problemos. Nesąžiningo elgesio paprasčiausi pavyzdžiai yra nusirašinėjimas pamokų, įvairių atsiskaitymų ar egzaminų metu ir kt. Ar įsitraukti į korupcinę veiką, ar ne, priklauso nuo žmogaus moralinio sprendimo, nuo jo vertybių, sąžiningumo, todėl, kalbėdami su jaunimu apie korupciją, pirmiausia akcentuojame sąžiningumo reikšmę. Todėl korupcija yra ne tik teisinė, bet ir etinė problema. Jaunimą būtina šviesti, akcentuojant, kad sąžininga elgsena ilgalaikėje perspektyvoje žmogui duoda didelę naudą, kuria vertes – gerą reputaciją, prestižą, pasitikėjimą ir pan.“, – sako dr. R. Toleikienė.

Kas lemia antikorupcinių nuostatų formavimąsi?

VU Šiaulių akademijos tyrėjos dr. R. Toleikienės nuomone, šeima yra labai svarbi formuojant jauno žmogaus nuostatas, bet ne mažiau svarbi yra ir aplinka. Pasak mokslininkės, šeimoje sąžiningumas gali būti vertybe, tačiau, jeigu aplinkoje žmogus mato, kad elgiamasi kitaip, jo nuostatos gali keistis. Žmogus yra racionalus, pragmatiškas ir savo nuostatas jis dažnai modeliuoja per naudingumo sau prizmę.

„Asmens antikorupcinį potencialą sudaro antikorupcinio turinio žinios ir nuostatos, aplinkos antikorupcinis vertinimas, antikorupcinės elgsenos ketinimai, požiūris į antikorupcinį švietimą. Jaunimo antikorupcinį potencialą galima stiprinti vykdant antikorupcinį švietimą, kuriant integralias programas formaliojo ir neformaliojo ugdymo institucijoms“, – teigia mokslininkė.

Jos nuomone, jaunimo antikorupcinių nuostatų formavimo pagrindas yra ugdymas. Šiuo metu Lietuvoje į mokymo įstaigas yra integruojamos antikorupcinės programos, rengiamos metodinės priemonės, todėl atnaujinant įvairių dalykų mokymo turinį, šie klausimai bus integruoti. VU Šiaulių akademijos mokslininkai su bendraautoriais jau yra parengę metodinę priemonę 5–12 klasių mokiniams, kurioje pateikiamos konkrečios užduotys, stiprinančios antikorupcijos potencialą. Antikorupcinės temos taip pat yra integruojamos Vilniaus universiteto ir kitų šalies universitetų studijų programose. Jau antikorupcinės priemonės diegiamos ir pačių universitetų, kaip organizacijų, ugdančių jaunimą, veikloje.

Korupcijos lygis Lietuvoje keičiasi lėtai

Tarptautinės „Transparency International“ organizacijos atliekamas korupcijos suvokimo indekso tyrimas rodo, kaip šalims sekasi kovoti su korupcija, įgyvendinti antikorupcines strategijas. Pastaruosius dvejus metus Lietuvai skiriama 60 balų iš šimto (šimtas balų – skaidriausia šalis), tačiau iki 2019 metų ketverius metus buvo skiriama po 58 balus. Pasak dr. R. Toleikienės, galima teigti, kad situacija po truputį gerėja, nors, kol nesikeis mūsų visos visuomenės antikorupcinės nuostatos, staigaus balų kilimo ir antikorupcinės situacijos gerėjimo tikėtis negalime. Tyrėja džiaugiasi, jog pastaruoju metu ne tik viešasis sektorius, bet ir verslas imasi iniciatyvos – savo organizacijose diegia antikorupcines sistemas, skatinančias darbuotojų sąmoningumą.

Dr. R. Toleikienė pažymi, jog pastaraisiais metais keičiasi ir antikorupcinės aplinkos kūrimo reglamentavimas. R. Toleikienė: „Dabar didelis dėmesys skiriamas teisės aktams, t. y. tam, kas privalu įgyvendinti kiekvienoje tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus organizacijoje. Deja, dažnai tai, kas privalo būti, neatitinka to, kas yra, t. y. reglamentavimas ir darbuotojų organizacijose elgsena skiriasi. Naujai patvirtinta LR Korupcijos prevencijos įstatymo redakcija akcentuoja tai, kaip įvairiomis priemonėmis turi būti ugdomas darbuotojų sąmoningumas. Įstatymas nurodo, kad kiekviena organizacija turi pasirengti etikos kodeksą ar antikorupcinės elgsenos kodeksą, kuriuose turėtų būti aprašytos tipinės korupcijos riziką keliančios praktinės situacijos ir instrukcijos darbuotojams, kaip reikėtų elgtis.

Be to, itin reikšmingas yra organizacijų vadovų vaidmuo kuriant antikorupcinę aplinką. Nuo jų aiškios pozicijos, asmeninio pavyzdžio priklauso, kokia kultūra formuosis organizacijoje ir kiek ji bus orientuota į sąžiningą elgseną. Nors vadovo asmeninis pavyzdys svarbus, antikorupcinė aplinka kuriama tik kartu su darbuotojais, nes iš viršaus „nuleistas“ sprendimas nebus paveikus.

Įvairių užsiėmimų ir paskaitų metu mes su jaunimu diskutuojame, kaip įstatymo nuostatos veikia organizacijų praktikoje. Pavyzdžiui, labai svarbi sritis – dovanų politika. Dažnai klausiama, ką daryti, jeigu atnešamos dovanos, o jų priėmimas organizacijoje yra nepriimtinas elgesys. Atsakydama pabrėžiu, kad kiekvienai organizacijai reikia turėti aiškius susitarimus ir sistemą, apibrėžiančią, ką tokiais atvejais darbuotojas turi daryti. Aiškių antikorupcinio elgesio algoritmų organizacijoje buvimas organizacijoje – naudinga pagalba darbuotojui, priimant sprendimą“.

Ar antikorupcinės priemonės taikomos šalies universitetuose?

Dr. R. Toleikienė pastebi, jog antikorupcinė situacija Lietuvos aukštojo mokslo institucijose keičiasi. Didelį dėmesį šiai sričiai skiria Vilniaus universitetas (VU). Universitete dirba korupcijos prevencijos pareigūnas Viktoras Bulavas, kuris koordinuoja šį veiklos barą.

Vilniaus universitete antikorupcijos nuostatų įgyvendinimas vykdomas dviem kryptimis – integruojant dalykus ir specialias temas į studijų programas bei per administracines priemones.

Šiuo metu VU yra įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti vieningą antikorupcinę sistemą universitete. Praėjusių metų pabaigoje jau vyko mokymai VU administracijos darbuotojams, surengtas seminaras-diskusija „Skaidrumo kultūros stiprinimas universitete“, skirtas Tarptautinei antikorupcijos dienai paminėti, kurioje dalyvavo atstovai iš „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, LR Vyriausios tarnybinės etikos komisijos.

Pastaruoju metu pagrindinis dėmesys universitete yra skiriamas antikorupcinio elgesio kodekso rengimui. Balandžio mėnesį Jaunųjų tyrėjų konferencijos metu planuojama atskira sekcija, skirta antikorupcijos temai, į kurią pristatyti antikorupcijos tema atliktų tyrimų rezultatus bus pakviesti visų VU fakultetų studentai.

Ypač didelis dėmesys antikorupcinei strategijai yra skiriamas VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros institute, kurio dėstytojai turi didelį įdirbį korupcijos prevencijos srityje. „Į mūsų viešojo administravimo studijų programą jau yra įtrauktas modulis „Etika ir antikorupcinė politika“, kuriame vykdomos kooperuotos studijos, t. y. studentai viešojo sektoriaus organizacijose atlieka praktines užduotis, susijusias su korupcijos prevencija. Be to, viešojo administravimo studijų programos dėstytojai ir studentai atlieka šios tematikos mokslinius tyrimus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, rengia mokslines publikacijas.

Neseniai Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva LR Specialiųjų tyrimų tarnyba sukūrė Skaidrumo akademiją, kurios pagrindinė idėja – apjungti didelę patirtį sukaupusius ir aukščiausią kompetenciją turinčius ekspertus, galinčius pasidalinti antikorupcinės aplinkos kūrimo patirtimi ir praktika su viešojo sektoriaus organizacijomis, savanoriškai įsitraukiančiomis į projektą ir pasiryžusiomis aktyviai kurti skaidrią aplinką. Aš esu pakviesta būti Skaidrumo akademijos mentore-eksperte. Mano užduotis – konsultuoti, padėti organizacijoms diegti antikorupcines sistemas ir tuo pačiu gerinti jų antikorupcinę aplinką. Tik bendrų pastangų dėka galime tikėtis, jog korupcijos lygis šalyje pradės mažėti“, – sako VU Šiaulių akademijos mokslininkė dr. R. Toleikienė.