Angle down Atgal

Spalio 10-oji – Pasaulinė regėjimo diena

Kasmet antrasis spalio ketvirtadienis (šiais metais tai spalio 10-oji) minimas kaip pasaulinė regėjimo diena. Pasaulinės regėjimo dienostikslas yra skatinti žmones domėtis regėjimo sutrikimais, suvokti regėjimo funkcijos svarbą bei pasirūpinti savo akimis – apsilankyti pas gydytoją ne tik atsiradus sutrikimams, bet ir profilaktiniais tikslais.

Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis.

Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Akys vadinamos sielos veidrodžiu. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus.

Regėjimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios: infekcinės ir neinfekcinės (pvz., hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas ir kt.) ligos, mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis:

  • apytikriai 285 milijonai pasaulio gyventojų turi regos sutrikimų, iš jų 39 milijonai – akli, 246 milijonai – turi vidutinio sunkumo arba sunkių regos sutrikimų;

  • apie 90 proc. aklųjų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse;

  • net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti juos gydant ar vykdant profilaktiką;

  • aklumas dėl infekcinių ligų per pastaruosius 20 metų smarkiai sumažėjo;

  • apie 65 proc. visų regos negalią turinčių asmenų – vyresni negu 50 metų amžiaus;

  • pasireiškiant gyventojų senėjimo procesui, daugės ir su amžiumi susijusių regos sutrikimų;

  • pagrindinės regos sutrikimų ir aklumo priežastys – glaukoma ir katarakta.

Visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingais savo akims:

  • Pasirūpinkite tinkama mityba.

Maisto produktuose turi būti pakankamas vitaminų kiekis, pats maistas – įvairus: valgykite daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių (morkų - būtinai sumaišytų su aliejumi, papajų, mangų, melionų, aviečių, žemuogių, raudonųjų ir žaliųjų paprikų, kopūstų, brokolių, bulvių, kuriuose gaus vitamino C.

Mėlynės stiprina regėjimą, gerina matymą prietemoje ir mažina akių nuovargį ilgai būnant dirbtinėje šviesoje; omega-3 riebalų rūgštys svarbios akių skysčio cirkuliacijai, reguliuoja akispūdį, mažina riziką pasireikšti sausų akių sindromui.

  • Neskaitykite valgydami, važiuodami ar gulėdami lovoje.

  • Ribotą laiką dirbkite kompiuteriu ir žiūrėkite TV.

Nepertraukiamai dirbti kompiuteriu ir žiūrėti televizorių galima ne daugiau kaip 1 val.; dirbant kompiuteriu 8 val. darbo dieną, kas valandą 5 – 10 min. leiskite akims pailsėti: rekomenduojama atlikti specialius akių pratimus darbo vietoje arba poilsio zonoje;

Atstumas nuo akių iki monitoriaus turi būti ne mažesnis kaip 40 cm, monitorius turi būti pastatytas taip, kad žvilgsnis būtų nukreiptas šiek tiek žemyn ar vienodame akių lygyje;

Optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo – penkis šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis.

  • Pasirūpinkite akių poilsiu.

Pavargusias akis pirmiausia atgaivinkite šaltu vandeniu, paskui uždėkite ramunėlių, medetkų ar juodosios arbatos kompresą; jeigu dirbate kompiuteriu, sąmoningai turite stengtis dažniau mirksėti, kad būtų drėkinama akių junginė. Galite pasinaudoti ir „greitąja pagalba“ – dirbtinėmis ašaromis, kurios turi būti kuo artimesnės natūraliai ašarų struktūrai, be dirbtinių konservantų.

  • Reguliariai tikrinkitės regėjimą.

Nuo 35–erių metų ir vyresniems, net ir gerai matantiems, rekomenduojama pasitikrinti regėjimą profilaktiškai bei pasimatuoti akių spaudimą, nes šio amžiaus žmonėms padidėja glaukomos ir kitų akių ligų grėsmė. Vaikams nuo 1-3 metų amžiaus ir suaugusiems regėjimas profilaktiškai tikrinamas vieną kartą metuose, gydytojui nurodžius nešioti akinius – jų nevenkite. Nuomonė, kad užsidėjus akinius po metų kitų reikės juos keisti į dar stipresnius yra neteisinga.

Kas daro įtaką mūsų akims?

  • Įtemptas darbas;

  • Sausas patalpų oras;

  • Netinkamas apšvietimas;

  • Netinkama mityba;

  • Ultravioletiniai spinduliai;

  • Netinkamai parinkti akiniai;

  • Darbas kompiuteriu;

  • TV žiūrėjimas;

  • Rūkalų dūmai;

  • Nuovargis ir stresas;

  • Nereguliarus miegas.

Būtinai atkreipkite dėmesį, jeigu Jūsų akys:

  • Paraudo ir niežti;

  • Dažniau mirksi, tapo dirglesnės;

  • Vaizdas tapo neryškus;

  • Ašaroja, traiškanoja ar jaučiamas akių sausumas.

Atminkite!

Sveika mityba, akių mankšta, darbo ir poilsio režimas yra svarbiausi veiksniai, norint turėti sveikas akis. Saugokite savo regėjimą!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite