Visuose laikraščiuose būdavo skelbiami kandidatai, visi vienos partijos, nes kitų partijų nebuvo. Prisimenu, kaip kolchozninkus sukviesdavo į salę, kurioje kiną rodydavo. Tai buvo Bazilionų miestelyje.

Pagal komunistinius nurodymus, į susirinkimą privalėjo ateiti visi. Ten koks nors partinis darbuotojas paskelbdavo kandidatų pavardes, prikalbėdavo, kokie jie visi geri, kokie patriotiški, ir tie, kurie už juos balsuos, turėjo pakelti rankas. Na pirmas pakeldavo ranką tas, kuris paskelbdavo kandidatų pavardes. Visi salėje esantys keldavo rankas, nes kegebistų akys sekdavo, ar neatsiras koks nors kolūkietis, kuris nekels rankos? Tokie susilaukdavo nemalonumų per valdiškus namus.

Tiesa, nieko nesakydavo, jeigu nuėjęs balsuoti, pabalsuodavai ir už kaimynus. Svarbu buvo balsus sumesti į urną. Užtat po balsavimo paskelbdavo, kad už visus kandidatus balsavo, 99 proc. rinkėjų.