Angle down Atgal

Sostinės Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia pasipuošė atkurtu signatūriniu bokšteliu

Valstybės saugomo, nacionalinio lygmens kultūros paveldo objekto –  Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios – stogo tvarkybos darbai tęsiami jau trejus metus. Šiuo metu yra atliekami baigiamieji darbai, praėjusį trečiadienį užkeltas atkurtas ir sumontuotas pagrindinis akcentas – signatūrinis bokštas. 2019 metais pradėtų darbų metu jau iki šiol atlikta nemažai darbų: restauruota ir konservuota stogo konstrukcija, pakeista pažeista mediena, plombuoti mūrtašiai, sijos, gegnės, stygos ir vėjo ryšiai. Restauruota stogo danga, pakeistos „Marselio“ tipo molio čerpės, naujomis „S“ tipo, pagal rastus pavyzdžius pastogėje.

Remiantis istoriniais-ikonografiniais tyrimais, restauruotas signatūrinis bokštas, atkurtos jo buvusios formos. Iki XX a. pradžios ikonografinėje medžiagoje matomas visiškai kitoks šio bokšto, esančio ant stogo virš presbiterijos, siluetas. Vėlesnių remontų metu jis buvo nuardytas ir pakeistas žemesniu, lėkštesnių formų bokšteliu. Atliekant tyrimus, nustatyta, jog jo būklė bloga, medinės konstrukcijos pažeistos puvinio, sutrūnijusios, skardos danga pratekanti, kiaura. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta restauruoti signatūrinį bokštą atkuriant jo buvusias formas. Tokiu būdu bažnyčia taip pat atgavo buvusį siluetą.

Restauruotas ir signatūrinio bokšto kryžius, atkurtos jo netektys, atstatyta geometrija ir auksavimas, kryžius sumontuotas ant atkurto burbulo. Įrengta žaibosauga.

Štampuotas skardos lakštas

Atliekant stogo dangos ardymo darbus, buvo rastas skardos lakštas su pažymėtu gamybos štampu, priklausančiu gamintojui Piotrui Šuvãlovui. Šis Rusijos valstybės ir karo veikėjas, nuo 1757 metų ėjęs Ginklų kanceliarijos viršininko pareigas, pastatydino artilerijos gamyklą ir įsteigė pramonės bei kasybos įmonių. Jose ir buvo pagamintas lakštas, nugulęs ant Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios stogo. Šis lakštas galimai buvo štampu pažymėtas apie XIX pab.- XX a. per.,  kuomet buvo atliekami dideli remonto darbai. Šis lakštas paliktas ir eksponuojamas bažnyčios pastogėje.

Palikta žinutė ateities kartoms

Restauravus paauksuotą kryžiaus burbulą, prieš jį sumontuojant, į jo vidų įdėtas laiškas ateities kartoms, kuriame aprašyta bažnyčios būklė iki tvarkybos darbų, aprašyti planuojami ir atlikti darbai. Įdėtos ir bažnyčios fotografijos, ikonografija, aprašytos turimos istorinės žinios. Įdėta šių dienų valiutos ir dovana tiems, kas jį ras, taip pat parašytas ir palinkėjimas. Laišką pasirašė klebonas, restauratoriai, architektai, konstruktoriai ir visi, kurie prisidėjo prie stogo restauravimo darbų.

Tvarkybos darbus atlieka UAB „Vilniaus restauratoriai“. Tvarkybos darbų projektą parengė UAB "Senamiesčio projektai". Projektas finansuojamas pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) įgyvendinimo 2020 metų programą. Darbų vertė – 247 210 eurų, 1,56 proc. lėšomis prisideda ir parapija.

Iš istorijos

Dešiniajame Neries krante (ties Žaliuoju tiltu) stovinti Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 28335) priklauso Šv.arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansambliui. Ansamblį XVIII a. pr. pradėjo statyti jėzuitai, kuriems 1697 m. Vilniaus vaivada Kazimieras Sapiega dovanojo Šnipiškes. Bažnyčia statyta 1702-1730 m. už fundatoriaus Vilniaus žemės teismo raštininko Mykolo Koščico lėšas. Statybas rėmė Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega, lauko etmonas Mykolas Kazimieras Radvila. Bažnyčia konsekruota 1730 m. rugsėjo 28 d., tačiau statybos tęsėsi toliau. 1752 m. architektas Jonas Valentas Dyderšteinas bažnyčios bokštus paaukštino trečiuoju ir ketvirtuoju tarpsniais.

Ši bažnyčia ir jėzuitų namai įsikūrė ties nedidele kalva, ant kurios 1720 m. buvo pastatytas koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus skulptūra. Ji neišlikusi. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. bažnyčia ir vienuolynas atiduoti pijorams, o 1791 m. tapo parapine. Kompaktiško stačiakampio plano, dvibokštė, bazilikinė bažnyčia yra pereinamojo laikotarpio – iš brandžiojo į vėlyvąjį barokją – stiliaus.

Šioje bažnyčioje 1904 m. rugpjūčio 14 d. susituokė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir Sofija Chodakauskaitė-Smetonienė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite