Angle down Atgal

Sosnovskio barštis - mirtį sėjantis augalas

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – daugiametis augalas, kurio augimui būdingas gajumas, vešlumas, sėklų gausumas, nereiklumas aplinkai. Augalas užauga net iki 3-5 m aukščio. Todėl šis augalas yra stiprus konkurentas ir sparčiai plinta, visiškai užgoždamas greta augančias rūšis.

Šie augalai užregistruoti visuose šalies administraciniuose rajonuose. Daugiausia auga pievose ir ganyklose, apleistuose laukuose, pakelėse, prie sodybinių sklypų, pamiškėse.

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba informuoja, kad Sosnovskio barštis priskirtas prie agresyvių invazinių rūšių augalų ir nuo 2001 m. Lietuvoje įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą(Žin., 2001, Nr. 4-106). Todėl šį kenksmingą augalą būtina naikinti. Tai nepaprastai vislus, gajus, nereiklus augalas. Sistemingai naikinant, sunyksta tik po 5–10 metų.

Požymiai ir dauginimasis

Sosnovskio barščio stiebas status, apaugęs ilgais plaukeliais. Jis išaugina labai stambius žiedynus – skėčius, kuriuose subrandina daug sėklų (20 000 iki 100 000 sėklų) ir jomis sparčiai plinta. Iš sėklų išaugę augalai subręsta 6-9 augimo metais. Tai daugiamečiai augalai. Žydi birželio – liepos mėnesiais, tačiau gali žydėti ir rugsėjį. Sėklos subręsta ir barstomos rugpjūčio– spalio mėnesiais arba dar vėliau. Sosnovskio barščių sėklos gausiai nukrinta aplink motininį augalą, tačiau jas platina ir gamtiniai veiksniai (tekantis vanduo) bei įvairi žmonių veikla (pravažiuojantys automobiliai, pervežant iškasamą dirvožemį ir gruntą).

Poveikis žmogui ir ne tik

Sosnovskio barštis kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, ypač karštomis saulėtomis dienomis. Visos augalo dalys kaupia daug ypač stipraus alergeno – furanokumarino. Sosnovskio barščio sultyse yra medžiagų, kurios saulėje įjautrina odą ir gali sukelti 1-3 laipsnio odos nudegimus (nudegimai prilygsta 1-3 laipsnio nudegimams apsiplikius verdančiu vandeniu) – iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja, o gyjant gali atsirasti rudų pigmentinių ilgai išsilaikančių dėmių. Gali sukelti dusulį. Patekus augalo sultims į akis, galima netgi apakti. Ypač jis pavojingas vaikams. Gyvuliams, ėdantiems Sosnovskio barštį, jautrumo saulėje nuo jo paprastai nebūna, nes jų odą dengia kailis, todėl saulės šviesa jų odos nepasiekia. Labiausiai tikėtina, kad gali nukentėti baltakailiai gyvuliai, nes jų oda turi mažai melanino ir nėra apsaugota nuo UV.

Prevencinės rekomendacijos bei pirmoji pagalba

Sultys paprastai sukelia uždegimą tiesioginėje saulės šviesoje, todėl reikia būti atsargiems saulėtomis dienomis. Pjaunantiesiems žolę, einantiesiems per barščių sąžalynus reikia saugotis, kad ant odos nepatektų augalo sulčių, joms patekus – tuoj nuplauti vandeniu su muilu. Pasitaiko atvejų, kai nudegimas gali išryškėti ne iš karto, o po 2–3 dienų. Vertėtų vengti žaizdas tepti aliejiniais kremais. Jei pūslės didėja, rekomenduojama dėti šalto vandens kompresą arba sausą binto tvarstį ir kreiptis į gydytoją.

Taip pat, kvalifikuotą specialistų pagalbą galima būtų gauti telefonu 8 5 236 2052 (Ekstremalių sveikatai situacijų centras), „Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biure“ http://www.apsinuodijau.lt

Deja, priešnuodžio nuodingiems augalams nėra.

Parengta speciali Aplinkos ministerijos Botanikos instituto ataskaita kaip stabdyti Sosnovskio barščio plitimą: http://www.am.lt/VI/files/0.002009001218191919.pdf

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai pataria būti atsargiems poilsiaujant gamtoje, vaikštant po pievas ir renkant vaistažoles, uogas, grybus!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite