„Sonantem“ įkurtuvės

Marijampolė
Loreta Akelienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pirmadienį, liepos 1 d., įvyko jauki ir neformali įkurtuvių šventė Kalvarijoje. Į kitas patalpas, negali sakyti, kad naujas, nes jos tikrai senos, įsikraustė asociacija ,,Skambėjimas“, kurios ašis – choras „Sonantem“. Asociacijos vadovė Ausma Sakalauskaitė į šventę pakvietė draugus, pagalbininkus ir geradarius, nes viskas čia vyksta iš asmeninių iniciatyvų, be jokių išskaičiavimų ir „piaro“ elementų.

Asociacija „Skambėjimas“ neseniai buvo iškraustyta iš anksčiau turėtų patalpų, kurį laiką ieškojo vietos. Kaip papasakojo jos vadovė A. Sakalauskaitė, apimta nevilties ji kreipėsi į žmonės tiesiog feisbuke ir, o stebukle, atsirado privačių geradarių, kurie Kalvarijos centre pasiūlė pastatą, tiesa, nesuremontuotą. Kaip šventėje pasakojo namo savininkė Inga, su šeima įsigijusi pastatą Sodų gatvėje Nr. 3, vien aplinką jie tvarkę apie dvejus metus... „Džiaugiamės, kad galėjome jums padėti“, – sakė moteris.

Vidaus remontą pasidarė patys choristai ir kiti prijaučiantys talkininkai. Teko nemažai paplušėti, kol paklojo naujas grindus, išdažė sienas, susitvarkė elektros instaliaciją. Dabar čia jau galima repetuoti, susitikti, leisti laiką kartu.

Naujoji būstinė buvo pašventinta, iškeltos vėliavos – Trispalvė ir „Sonantem“, sugiedota „Tautiška giesmė“. Visi galėjo apžiūrėti patalpas, kurių sienos nukabinėtos istorinėmis nuotraukomis – pasirodo, šiame pastate ilgus metus veikė gimdykla – Akušerijos skyrius.

Jaunimo klubas „Arka“, kurį asociacija priėmė po vienu stogu, užleisdama vieną kambarį, pavaišino visus šašlykais. Svečiai sakė sveikinimo kalbas, teikė dovanas, linkėjo gražaus bendradarbiavimo, žmonių palaikymo, gražių idėjų ir darbų. Kalbėta apie tai, kad „Sonantem“ fenomenas Kalvarijoje yra nepaprastas ir nuostabus, linkėta jaunimui, kuris čia lankysis, įvertinti tai, ką jiems duoda „Sonantem“ bendruomenė, o A. Sakalauskaitės darbas vadintas Dievo laiminamu, nuoširdžios, meile paremtos lyderystės pavyzdžiu. „Arkos“ atstovas kalbėjo apie tai, kad tikrus draugus nelaimėje pažinsi: šis jaunimo klubas taip pat buvo išprašytas iš ankstesnių patalpų ir prieglobstį surado po „Sonantem“ stogu.

„Mums choras svarbus kaip oras“ – tai „Sonantem“ šūkis, bet atrodo, kad jis tinka ir asociacijai „Skambėjimas“, nes tikrai sunku suprasti, kur baigiasi viena ir prasideda kita...

Patalpas jaunimas įsirengė iš aukų – apie 1000 eurų sunešė privatūs rėmėjai, kai kas dovanojo atliekamus baldus, kiti prisidėjo darbu. Kaip pasakojo vadovė A. Sakalauskaitė, remontuoti patirties neturėta, bet mokėsi dirbdami. Jeigu kas ne visai pavykdavo, sakydavo vieni kitiems, kad reikia keisti požiūrį. Svarbiausia ne tai, kokia čia aplinka, o su kokiu nusiteikimu ir ketinimai žmonės renkasi. Kaip sakė vadovė, vietos repetuoti čia mažoka, bet vėlgi reikia keisti požiūrį...

Visus žingsnius, kaip keitėsi patalpos, kokie darbai buvo atliekami, kaip choristai paslapčia įrengė kabinetą vadovei Ausmai ir padarė staigmeną Velykų proga, viskas buvo skelbiama „Sonantem“ feisbuko paskyroje. Aišku, darbų ir rūpesčių dar liko, kad ir tai, kaip reikės šildytis žiemą, nes šildymo sistema sugadinta, bet svarbiausia – visų laisvanoriškas pasiryžimas sunkumus įveikti kartu, dirbti, burti jaunimą, dainuoti, rengti renginius ir tiesiog draugauti.

Redos BRAZYTĖS nuotraukos