Angle down Atgal

Sodyboje, kur gyvena puodeliai

Kas gali būti kasdieniškiau, ­nei puodelis, iš kurio geriame rytinę kavą ar arbatą. Neišsiverčiame be jo, kai sužvarbstame vėsią dieną, kai į svečius atvyksta giminaičiai ­ar užsuka draugai. Daug įsimintinų pokalbių ir įspūdžių nutinka rankoje laikant puodelį. Būna puodeliai įskyla, atsibosta, nebetelpa į lentyną. Tuomet ne vieną aplanko tas jausmas, kad puodelio nebereikia, bet išmesti gaila. Ką daryti tokiu atveju, geriausiai patarti gali abromiškiečiai Dalia ir Algirdas Šegždos, kurie jau išgarsėjo vi­soje Lietuvoje netradiciniu puodelių panaudojimo būdu.

Šią vasarą vienoje judriausių sankryžų, ties Abromiškių degaline, ant segmentinės tvoros ėmė rastis puodeliai. Iš pradžių pravažiuojančių dėmesį traukė vos keliasdešimt puodelių, o rugsėjį šei­mininkai suskaičiavo jau 259 puo­delius. Kad nenaudojami puodeliai gali būti įprasminti, Dalia ir Algirdas Šegždos sugalvojo per karantiną, kai žūtbūt reikėjo veiklos ilgais žiemos vakarais.
„Išeiti niekur negalėjome ir kur save padėt? Ėmiausi kūrybinio darbo, pradėjau dekoruoti puodelius.  Taip besidarbuojant spontaniškai kilo mintis, kad puodelius galėtume pakabinti ant tvoros. Taip jau yra, kad man mintis kyla, o vyras padeda ją įgyvendinti“, – pasakojo Dalia.
„Mūsų sodyba yra kaip ir prestižinėje vietoje, ji gerai matoma. Puodelius dauguma išmeta, o mes nusprendėme pakabinti ir kitiems parodyti. Mūsų klausia, kodėl puo­delius kabiname ne viduje kiemo, o išorėje? Taip yra, nes puodeliai skirti visiems, kad praeitų, pasižiūrėtų“, – papildė Algirdas.
Kaip pasakoja sodybos šeimininkai, iš pradžių ant tvoros pakabino 14 savo puodelių, kuriuos laikė dėžėje. Tarp pirmųjų puodelių buvo bendradarbių iš Kruonio, Kauno bei Jurbarko dovanos. Kitus atnešė kaimynai. Vėliau puodelių ėmė rastis vis daugiau. Kas turi nereikalingų puodelių, tie atneša juos ir palieka prie tvoros arba pakabina ant specialiai paliktų kabliukų. Algirdas taip įsitraukė į puodelių tvoros projektą, kad nutarė kamera užfiksuoti puodelių tvoros istoriją, kurią publikuoja „Youtube“ platformoje (2bijos puodelis). Puodeliams skirtas ir feisbuko puslapis „Dubijos puodelis“.
 Kaip pastebi Šegždų dukra Žydrūnė, puodelių kabinimas ant tvoros turi ir ekologinę vertę.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad tėvai norėjo skatinti tvarumą ir siekia, kad žmonės, kurie anksčiau mylėjo ir naudojo puodelius, jų nemestų į šiukšlių dėžę, bet geriau pakabintų ant tvoros, ir tai būtų puiki alternatyva šiukšlynui, o kartu ir puoštų tvorą bei džiugintų vietinių gyventojų ir svečių iš kitų miestų akis“, – sakė Žydrūnė Gustauskienė.
Algirdas mano, kad toks puo­delių panaudojimo būdas prisideda prie žiedinės ekonomikos. „Kol pusantros valandos kabinau 60 puodelių ir čiupinėjau kiekvieną, mąsčiau, kad prie puodelio prisideda daug žmonių: kažkas jį lipdė, kažkas pardavė, kažkas nusipirko, bučiavo gerdamas. O aš jau paskutinis, kuris pakabinau. Dabar kažkas jį matys ir grožėsis“, – pasakojo Algirdas, o Dalia pasidžiaugė, kad tokiu būdu sąvartynuose atsiduria mažiau duženų.
 Sodybos šeimininkai pasakojo, kad smagu stebėti tvoros augimo procesą. Patinka sutikti puodelius atnešusius žmones,  išgirsti, kad  ­šeimoms puodelio atnešimas virsta savotiška savaitgalio pramoga.

Bet smagiausia Daliai ir Algirdui, kai žmonės papasakoja puo­delio atsiradimo istoriją. Vienas paskutinių puodelių ant tvoros pakibo visai naujas, jį draugai parvežė iš Rondos miesto, kuriame atsirado korida. Pirmame segmente, pasakojo Dalia, kabo dar mamos mergautinio servizo puodelis. „Mamos jau nėra, o puodelis ją primena. O kaimynai atnešė puodelį, kuris buvo mėgstamiausias jau amžinatilsį senelio“, – sakė Dalia.
Vienas brangiausių puodelių ant tvoros yra tas, kurį dovanojo sūnui įstojus į Karo akademiją. Su šiuo puodeliu sūnus baigė akademiją, o pradėjus puošti tvorą atvežė tėvams, kad neprapultų.
Dalia ir Algirdas Šegždos Elektrėnuose gyvena nuo 1989 metų, bet abu yra kilę iš Jurbarko. Šiam miestui paskirtas visas tvoros segmentas, nors draugų dovanotų puodelių ant jo nėra daug.
Puodelių ant tvoros yra įvairių: vieni tie, iš kurių gerta vaikystėje, kiti su parduotuvės „Ikea“ logotipu, vieną puošia draugų nuotrauka. Dalį puodelių žmonės atveža, nes nuskyla kraštas, kiti tiesiog nepatogūs naudoti. Dar kiti valo namus ir nenori lengva ranka puodelių išmesti. Daugiausia puodelių – iš viso 101 – šeimininkams padovanojo jų bendradarbis Arūnas Kaminskas ir jo žmona Irena su kolegomis iš UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“.
Kiekvienas žmogus turi savo mėgstamiausią puodelį, be kurio kava nėra tokia skani. Tokį puodelį turi ir pašnekovas Algirdas. Kelionių ir stovyklavimo jis neįsivaizduoja be seno metalinio puodelio, kuris niekada nenuvilia. Algirdas sako, kad turi pareigą su šiuo puodeliu nusifotografuoti kiekvieno žygio metu.
Bendras Dalios ir Algirdo po­mėgis neliko nepastebėtas ne tik savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Kažkas į feisbuko puslapį „Ką pamatyti Lietuvoje“ įkėlė puodelių tvoros nuotrauką. Po to šeimininkai pastebėjo, kad puodelių padaugėjo. „Manome, kad pirmasis bumas jau baigėsi, vietiniai puodelių lentynas jau išsivalė, dabar puodelių gauname jau mažiau, bet tai ne bėda, nes neturime tikslo tvorą kuo greičiau užpildyti.  Kai užpildysime segmentus šioje pusėje, pradėsime juos tvirtinti ties išvažiavimu“, – pasakojo kūrybingieji šeimininkai, kurie laukia visų puodelių ir jų istorijų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite