Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar kasdienybė

Telšiai
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Smurtautojai neretai vis dar pateisinami, aukos kaltina save, o artimoje aplinkoje fiksuojamų smurto atvejų nemažėja. Sprendimų šių problemų mažinimui ieškota Šiaulių ir Telšių apskričių vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS), policijos pareigūnų, Šiaulių apygardos prokuratūros bei specializuotų pagalbos centrų (SPC) pasitarime.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Raimondas Vaitkevičius sako, kad Telšių AVPK daugiau nei trečdalį visų pranešimų sudaro informacija apie smurtą artimoje aplinkoje. Pasak R. Vaitkevičiaus, Telšių apskrityje tokių pranešimų proporcingai daugiau, nei artimiausioje Klaipėdos apskrityje ir atskirais laikotarpiais situacija beveik nesikeičia. Šių metų pirmąjį pusmetį smurtas artimoje aplinkoje sudarė 31,3 procento visų pranešimų.

Telšių AVPK Reagavimo skyriaus viršininkė Aurelija Kontrimienė primena, kad jau 8 metus Lietuvoje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pasak policijos pareigūnų, jis labai palengvino nukentėjusių nuo smurto gynimą, tačiau teisinė sistema vis dar tobulintina. Šiuo metu aptarinėjamas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektas, kuriuo ruošiamasi įtvirtinti naują priemonę – Apsaugos nuo smurto orderį. Jį pačioje įvykio vietoje galėtų skirti policijos pareigūnas arba prokuroras, smurtautojas būtų iškeldinamas ne ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui. Ši priemonė galėtų būti naudojama nepriklausomai nuo to, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas, o nustotų galioti, jeigu būtų skiriama kardomoji priemonė, suėmimas arba įpareigojimas gyventi skyriumi.

Smurto aukos nesiima ieškoti pagalbos

Pagal statistinius duomenis, Telšių apskrityje gaunamų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje vis daugėja. 2018 metais gauti 1929 pranešimai, 2019 metais – 2236 pranešimai, o šiemet vien per pirmą metų pusmetį jau gauta 1474 pranešimų.

„Maždaug 95 procentai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiųjų – moterys. Žinoma, kenčia ir vaikai, jie mato pasitaikančius smurto protrūkius. Anksčiau policija turėjo mažiau įrankių, kaip kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Dabar pagalba moterims ir šeimoms daug efektyvesnė, smurtautojas gali būti atribotas nuo asmenų, prieš kuriuos smurtauja, smurto aukos gauna daugiau pagalbos – siūlomos ir psichologų paslaugos, o prireikus – net nakvynė prieglaudoje. Bėda ta, kad smurtą patyrusių moterų skaičius beveik nesikeičia, taip pat nesikeičia ir jau identifikuotų smurtautojų elgesys, 80 procentų pasikartojančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje – tos pačios smurtautojų pavardės“, – sako Telšių apskrities pareigūnai.

Tauragės SPC vadovė Nijolė Meilutienė akcentavo, kad smurtą patiriančioms šeimoms reikia kompleksinės pagalbos. „Nesvarbu, kad vyksta prevencinės akcijos prieš smurtą, kad dirba psichologai, pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, dvasininkai, kad viešose erdvėse deklaruojamas nepakantumas smurtui, apie 50 procentų visuomenės pateisina smurtą, kaltina aukas, dėl ko jos patiria gėdos jausmą, vengia skųstis arba „atleidžia“ smurtautojui dešimtmečiais“, – sako N. Meilutienė.

Nuo smurtautojų nukenčiančios moterys dėl visuomenėje gajų nuostatų jaučiasi kaltos, taikstosi su smurtu, nors turėtų suprasti, kad jos nekaltos dėl to, kad prieš jas naudojamas smurtas. Smurtautojas taip elgiasi, nes tai išmoktas elgesys, kurio etapai kartojasi, arba tai jau liga ir smurtautojui reikia psichologo bei psichiatro pagalbos. Iki fizinio smurto dažniausiai būna įvykę ir kitų smurto apraiškų – psichologinio, ekonominio, seksualinio.

„Moteris turi išmokti atpažinti smurto užuomazgas, o ne taikstytis su tuo. Didžiulis dėmesys turi būti skiriamas psichologinio smurto apraiškoms, nes jį sunkiausia įrodyti, kai tuo tarpu ši smurto forma yra gal net pavojingesnė už fizinį smurtą, nes palaipsniui sužlugdoma asmenybė“, – sako Tauragės SPC vadovė.

Pagal su šeimomis dirbančių tarnybų praktiką, smurtaujama ne tik skurdžiai gyvenančiose šeimose – smurtą patiria ir labai pasiturinčios moterys ir tokiose šeimose augantys vaikai. Smurtautojas gali būti ir labai išsilavinęs, pasiturintis, gerą įvaizdį turintis asmuo.

Artimoje aplinkoje dažniausiai smurtauja sugyventiniai, tačiau taip pat nemaža dalis smurto vyksta ir tarp sutuoktinių. Štai 2019 metais sugyventiniai smurtavo 296 kartus, tuo tarpu sutuoktiniai 189, 50 tėvų smurtavo prieš vaikus, 60 vaikų prieš tėvus, 78 kitais giminystės ryšiais susiję asmenys. Šiemet per pirmąjį pusmetį smurtavo 163 sugyventiniai ir 92 sutuoktiniai.

Nėra nepavojingo smurto

„Visuomenė turėtų būti mažiau pakanti bet kokioms smurto apraiškoms. Ko galima sulaukti, kai smurtas artimoje aplinkoje kartojasi šeštą ir aštuntą kartą? Sunkių fizinių sužalojimų ar net tragedijų?“, – akcentuoja AVPK viršininkas R. Vaitkevičius.

Vis dar nemažai problemų kyla, kai sprendžiama, kur iškeldinti smurtautoją, jeigu jam taikomi apribojimai nesiartinti prie aukos. Miestuose yra nakvynės namai, prieglaudos, o gyvenvietėse ir mažuose miesteliuose smurtautojas pats turi susirasti, kur gyventi apribojimo laikotarpiu, nes jokių, tam tinkamų patalpų nėra.

„Išvesti smurtautoją iš aukos namų ir palikti jį gatvėje, kai neretai tokie asmenys būna neblaivūs? Tokiu atveju iki naujų nelaimių – vienas žingsnis“, – teigia R. Vaitkevičius.

„Viena išeičių – dar daugiau dėmesio, veiksmų, mokymų, skirtų smurto prevencijai. Su visomis ligomis reikia kovoti užkertant kelią priežastims, o ne gydyti žaizdas. Taip, tai ilgas kelias, tačiau prevencija – efektyvus kovos su smurtu būdas“, – sako Tauragės SPC vadovė N. Meilutienė.

„Nėra mažareikšmio smurto, visi turime dirbti, kad smurto aukoms būtų padėta išsivaduoti tiek iš smurtinės aplinkos, tiek nuo aukos sindromo – kai moterys sako mylinčios smurtautoją ir dėl to jo nepalieka ir nesikreipia pagalbos. Reikia moteris įgalinti gyventi be smurto savo ir vaikų labui“, – akcentuoja Tauragės SPC vadovė N. Meilutienė.