Angle down Atgal

Smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas – misija įmanoma

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ parama pasinaudojusi ir dėl to savo verslo galimybes gerokai praplėtusi Inga Kilčiauskienė ragina ir kitus smulkius ūkio subjektus išdrįsti pasinaudoti šia galimybe. Smulkūs ūkio subjektai paraiškas pagal šią sritį gali teikti iki spalio 31 d.

Bendradarbiauja su vyru

Gražiame Anykščių rajono kampelyje įsikūrę verslininkai Inga ir Audrius Kilčiauskai jau daugiau nei dešimt metų puoselėja kaimo turizmo verslą. Ryžęsi kreiptis paramos anykštėnai nepasigailėjo – papildoma injekcija pasiteisino ir suteikė daugiau galimybių. Kaip pasakojo I. Kilčiauskienė, galimybę teikti projektą ji pastebėjo naršydama internete.

„Ilgai svarsčiau, su kuo galėčiau bendradarbiauti, ir nusprendžiau partneriu pasirinkti vyrą, nes jis verčiasi baidarių nuo­ma, dirbdamas pagal verslo liudijimą, – dėstė moteris. – Todėl susikooperavome ir nusprendėme plėsti baidarių ūkį. Mums parama pasiteisino – įsigijome dar 15 baidarių, todėl dabar iš viso turime 60.“ Sutuoktiniai paramos lėšomis įsigijo baidares su visa įranga ir kompiuterį su programine įranga, kuris ypač praverčia informacijos sklaidai bei dokumentams rašyti.


Taisyklės paprastesnės

Dabar kaimo turizmo mėgėjams anykštėnai gali pasiūlyti keliones ne tik šalia kaimo turizmo sodybos tekančia ilgiausia upe Lietuvoje Šventąja, kuri prasideda ir baigiasi mūsų šalyje, bet ir jos intakais ar kitomis aplinkinėmis Aukštaitijos upėmis – Vyžuona, Jara, Virinta, Širvinta. Be to, dabar sutuoktiniai gali siūlyti pramogas ir įmonėms, ir gausesnėms turistų grupėms.

„Šiemet „Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 metų programos priemonė „Bendradarbiavimas“ dar labiau supaprastinta“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Padvaiskaitė. Pasak jos, gerokai sumažinta administracinė našta, nes buvo atsisakyta verslo plano kaip atskiro dokumento, o jo dalis su verslo rodikliais buvo perkelta į paraišką. Todėl pareiškėjams nebereikės perkelti pelno nuostolių ataskaitų, balansų ir pildyti ilgų paraiškos dokumentų.

„Atsisakyta ir įpareigojimo privalomai apdrausti turtą, tai paliekame kiekvieno apsisprendimui ir atsakomybei, – teigė ŽŪM specialistė. – Žinoma, žmogus turi žinoti, kad, jei paramos lėšomis įgytam turtui kas nors nutiks, jį reikės atkurti.“

Anot specialistės, yra numatyta galimybė techniką įsigyti išsimokėtinai, tokiu atveju paramos išmokėjimo laikotarpį galima prasitęsti iki šio programavimo laikotarpio pabaigos, kai įprastai projektas turi būti įgyvendintas per dvejus metus.

Priemonės privalumai

„Ši priemonė yra populiariausia tarp ūkininkų ir alternatyvia veikla – daugiausia turizmu – užsiimančių pareiškėjų bei jų part­nerių, tačiau pasinaudoti ja gali smulkieji ūkiai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys“, – sakė N. Padvaiskaitė. Anot jos, pagrindinė šios paramos sąlyga yra bendradarbiavimas, kitaip sakant, turi būti ne vienas ūkio subjektas, o mažiausiai – du. Kuo daugiau ūkio subjektų bendradarbiauja, tuo daugiau skiriama paraiškos atrankos balų. Paraišką teikti galima ir šeimos nariams, jei jie kiekvienas atskirai atitinka paramos sąlygas ir tinkamumo reikalavimus. „Pareiškėjams skiriama nemaža paramos suma – iki 90 tūkst. eurų, todėl priemone naudojamasi tikrai noriai“, – pabrėžė ŽŪM specialistė.

Pasak N. Padvaiskaitės, šios priemonės privalumas dar ir tas, kad galima atlikti paslaugas kitiems ūkininkams ar ūkio subjektams ir tai fiksuoti kaip suteiktą paslaugą, nes pajamos, uždirbamos iš atliekamų paslaugų žemės ir miškų ūkyje, taip pat pripažįstamos tinkamomis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite