Angle down Atgal

Skatinant pažangius biodegalus baiminamasi klastočių

 Lietuvoje planuojant skatinti pažangių biodegalų vartojimą, dalis verslininkų ir žemdirbių baiminamasi, kad į šalį plūstels pigus biokuras iš trečiųjų šalių, o tai esą nenaudinga šalies žemės ūkiui – vietinio biokuro žaliavų – rapsų ir kviečių – augintojams ir tokio kuro gamintojams.

Kai kurie Seimo nariai prognozuoja, kad į rinką pateks trečiose šalyse pagaminta falsifikuota antrinė produkcija, o kiti sako, kad įstatyme, dėl kurio Seimas dar balsuos, jau sudėti rinkos saugikliai.

Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis neatmeta, kad antrinį biokurą bus galima pasigaminti ir Lietuvoje – iš šiaudų, mėšlo, žemės ūkio ar maisto pramonės atliekų.

Tačiau Biodegalų asociacijos viceprezidento Jurgio Polujansko teigimu, Lietuvoje nėra pakankamAI  atliekų biodegalų gamybai, o importuojama žaliava pigesnė. 

Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Liudas Šukys sako, kad kol kas alternatyvių ir pažangių biodegalų rinkos Lietuvoje nėra, todėl jis siūlo remti jos kūrimą: „Nemanau, kad turime užsidaryti sienas prieš ją – tai naujovė ir pažanga, ji bent kokiu atveju ateis“.

Klastoti sertifikatai ir importo subsidijavimas 

J. Polujanskas BNS teigė, į ES rinką šiuo metu iš trečiųjų šalių importuojama daug biodegalų iš atliekų, todėl biodegalų pramonė turi problemų. Taip pat fiksuojama vis daugiau apgaulingų schemų, kai prisidengiant neaiškiais sertifikatais atvežami biodegalai nėra pagaminti iš atliekų: palmių aliejus virsta „panaudotu virtuvėje aliejumi“, o cukrinių runkelių melasa – jų „atliekomis“.

J. Polujansko žodžiais, net trečdalis viso biodegalams naudojamo vietinio perdirbto aliejaus Europoje gali būti suklastotas – vietoj jo naudojama importuota žaliava, kurios sudėtyje yra palmių aliejaus.

Anot jo, pernai Didžioji Britanija ir Nyderlandai jau pradėjo tyrimus, kurių tikslas – nustatyti, ar į Europą nėra importuojamas netvariai pagaminamas palmių aliejus. 

„Su tariamais sertifikatais importuota žaliava tampa konkurencingesnė nei vietinė žaliava“, – pabrėžė J. Polujanskas.

Jo teigimu, įvedusi daugiklių sistemą, leidžiančią antrinius degalus statistiškai užskaityti dviguba verte nei įprastus biodegalus iš rapsų ar javų, Lietuva skatins apgaulės schemomis paremtą importą iš trečiųjų šalių.

„Toks dvigubas skatinimas faktiškai reiškia dabartinių biodegalų, gaminamų iš vietinės žaliavos, išstūmimą ir importo subsidijavimą. Lietuva turi ne netiesiogiai skatinti neaiškios žaliavos importą, o palaikyti vietinę ekonomiką bei skatinti energetinę nepriklausomybę.

Degalai iš cukrinių runkelių šaknelių  

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Žemės ūkio tarybos narys Aušrys Macijauskas įspėja apie tokių biodegalų invaziją iš Ukrainos, turinčios didžiulę cukraus pramonę. 

„Nukonkuruos iš mūsų žaliavų pagamintą kurą ir niekas nesukontroliuos, ar jis tikrai pagamintas iš cukrinių runkelių atliekų. Padarys žalą žemės ūkiui ir vietos gamintojui bei neduos jokios naudos vartotojui“, – BNS tvirtino A. Macijauskas. 

Jo teigimu, biodegalai, pagaminti iš cukrinių runkelių šaknelių, iš kurių nebeįmanoma pagaminti cukraus, būtų laikomi pažangiais, antros kartos degalais.  

Tačiau A. Macijauskas abejoja, ar Lietuva ir ES sugebės užtikrinti tinkamą kontrolę, iš kokių žaliavų tokie biodegalai gaminami.  

„Kas patikrins, ar tas spiritas pagamintas tikrai iš šaknelių, ar sutarkuojant visą cukrinį runkelį, nes tada tokie degalai nebebūtų pažangūs, jis automatiškai pažangūs tampa tik pagaminti iš šaknelių ir įgauna pirmenybę prieš nepažangų. Iš atliekų pagamintas kuras tampa dvigubai vertingesniu, jo galima įmaišyti vietoje litro pusę“, – BNS kalbėjo A. Macijauskas. 

Pasak jo, dabar tokio kuro iš Ukrainos daug nepatenka. 

„Kol nėra įstatymo toks spiritas neturi pranašumo prieš paprastą spiritą, o po įstatymo priėmimo jo patekti gali labai daug. Visas poreikis gali būti atvežtas iš Ukrainos (spiritas atskiesti benzinui – BNS)  ar iš Borneo salos palmių aliejus dyzeliui“, – BNS aiškino A. Macijauskas komentuodamas Seime pradėtą svarstyti Alternatyvių degalų įstatymo projektą.

Perskirstys rinką 

Seimo nario konservatoriaus Pauliaus Saudargo įsitikinimu, abejojant, ar visi antros kartos biodegalai iš tiesų tokie yra, dar bus diskusijų, tai pat laukia sprendimai dėl jų gamybos ir kokybės.  

„ES sugalvojo, kad tai labai svarbu, nes panaudojam tai, ko negalime panaudoti maistui –  visokius pasėlius sugedusius, grybeliu apėjusius, aliejus iš makdonaldų. Todėl tokie degalai tampa savotiškai pagerinti, jiems taikomos nuolaidos. Tada, pavyzdžiui, ūkininkas sako, ok, jeigu mano grūdai yra brangesni su grybeliu, jie ir bus su juo ir parduosiu kaip pažangiems degalams gaminti skirtus“, – kalbėjo parlamentaras.  

P. Saudargas siūlo rūpintis pirmos kartos biodegalų išsaugojimu tam tikrame lygyje, o ne riboti  jų tiekimą į rinką. Pasak jo, tai būtų vienintelis saugiklis, užkirsiantis kelią „neaiškiems antros kartos degalams“.    

P. Saudargo teigimu, dabar toks metas, kai antrosios kartos biodegalų lobistai „dėl rinkos stumdosi“  su pirmosios kartos biodegalų „globėjais“.

Bus įtvirtinti saugikliai 

Kandidatas į aplinkos ministrus liberalas Simonas Gentvilas sako, kad Seimas stengsis užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų prastos kokybės ar fiktyvių antros kartos degalų.  

Pavyzdžiui, ketinama nustatyti, kad antros kartos biokuras iš cukrinių runkelių nepateks į Lietuvą, jeigu nebus įrodyta, iš kokių augalo dalių ir kokiomis technologijomis jis pagamintas.  

„Reikia žiūrėti, ar tame fabrike pakankamai pagaminama cukraus, kad susirinktų tiek tonų spirito, nes jeigu negamini cukraus, bet susidaro daug atliekinio spirito, tai akivaizdu, kad sukčiaujama“, – kalbėjo S. Gentvilas.  

Energetikos viceministras R. Kėvelaitis sako, kad žemės ūkio, energetikos ir aplinkos ministrai patvirtins antros kartos degalų tvarumo kriterijus ir jų žaliavų sąrašą. Bus žiūrima ir į tokios žaliavos kainą. 

„Jeigu žaliava bus labai pigi, kainuos panašiai, kaip ir pirmos kartos biodegalai, jai negalios papildomo daugiklio, dėl kurio dabar vyksta didžiausios diskusijos, taisyklė“, – BNS aiškino lviceministras.   

R. Kėvelaitis teigia, kad bus numatytas minimalus pirmos ir antros kartos biodegalų įmaišymo į degalus kiekis – maždaug po 6-7 proc. 2030 metais biodegalai turės sudaryti 15 proc. viso degalų kiekio. 

Pasak jo, Lietuvoje perspektyviausia laikoma biometano dujų gamyba, o biokuras gaminamas iš grūdų (spiritas benzinui), rapsų (aliejus dizelinui). 

ES reikalauja, kad dabar bent 10 proc. degalų būtų iš atinaujinančių išteklių. Lietuvoje ši dalis siekia apie 4 proc. Seimas jau svarsto, ar biodegalų gamybai uždrausti naudoti palmių aliejų.    

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite