Siūloma palankiau skaičiuoti motinystės ir ligos išmokas

Vilnius
ELTOS nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vyriausybė penktadienį spręs, ar pritarti siūlymui palankesnėmis sąlygomis gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat siūlo atsisakyti ribojimų skiriant ligos išmokas sergantiems COVID-19 bei leisti dažniau atnaujinti nutrauktos nedarbo išmokos mokėjimą visiems bedarbiams.  

Visoms papildomoms išmokoms reikėtų apie 9,8 mln. eurų. 

Žmonėms, buvusiems prastovose, siūloma motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skaičiuoti  pagal pajamas, gautas nuo 2019 metų vasario pradžios iki 2020 metų sausio pabaigos.

„Būtų skiriama išmoka pagal palankesnį laikotarpį. Analogiška tvarka būtų taikoma ir savarankiškai dirbantiesiems asmenims, kurių veiklos pajamos sumažėjo dėl karantino“, – rašoma Vyriausybės kanceliarijos pažymoje. 

Pasak ministerijos, didesnes išmokas gautų apie 10 tūkst. gavėjų.  

Ministerija taip pat siūlo neriboti galimybės gauti didesnes ligos išmokas sveikatos, švietimo, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos sistemos darbuotojams, užsikrėtusiems COVID-19 nuo bendradarbių. Teisę į didesnę išmoką įgytų 14,4 tūkst. žmonių.  

Dabar galima mokėti didesnę – 77,58 proc. (o ne 62,06 proc.) algos dydžio ligos išmoką, tačiau konkrečios aplinkybės nustatomos individualiai. Ministerija sako, kad tai kelia sunkumų. 

Siūloma, kad nuostatos dėl motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skaičiavimo įsigaliotų šių metų lapkritį, o dėl ligos išmokų – liepą. 

Vyriausybė spręs dėl išmokos vienišiems senjorams

Vyriausybė penktadienį turėtų svarstyti siūlymą nuo liepos mokėti 28,63 euro papildomą išmoką skurdžiausiai gyvenantiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Išmoka būtų lygi našlių pensijai.

Nuo kitų metų ji siektų jau 32 eurus ir būtų mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems, nepriklausomai nuo to, ar jie yra našliai, išsiskyrę ar niekada nesukūrę šeimos. 

Tai reiškia, kad našliai, kaip ir iki šiol, gautų našlių pensiją, o pavyzdžiui, išsiskyrusiems ar nesukūrusiems šeimos būtų mokama tokio pat dydžio išmoka. 

Socialinės apaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad papildomą išmoką šiemet gautų apie 60 tūkst. žmonių, o nuo 2022 metų 32 eurų vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją jau gaus per 400 tūkst. žmonių. 

Pretenduojantys į išmoką žmonės turės teikti prašymus „Sodrai“, tačiau, jeigu įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos, išmokų gali tekti palaukti vėliausiai iki lapkričio pabaigos.

Šiemet naujoms siūlomoms išmokoms reikėtų 15 mln. eurų, o 2022 ir 2023 metais – po 106 mln. eurų. Našlių pensijų didinimui 2022 ir 2023 metais papildomai reikės po 3 mln. eurų. 

Vyriausybė svarstys patikslintą biudžeto projektą

Vyriausybė penktadienį svarstys pakoreguotą 2021 metų biudžeto projektą. Jame papildomai numatyta apie pusė milijardo eurų vakcinoms ir kitoms su pandemija susijusioms priemonėms, darbo vietoms išsaugoti ir negalinčių atnaujinti veiklos įmonių darbuotojams. 

Taip pat bus svarstomi patikslinti „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai.

Planuojama, kad Seimui projektas bus pateiktas gegužės 18 dieną, po diskusijų komitetuose Seimo posėdyje jis būtų svarstomas birželio 8 dieną, o priėmimas vyktų birželio pabaigoje. 

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas anksčiau teigė, kad kartu su biudžetu bus apsispręsta dėl pelno mokesčio lengvatos, kuri leistų pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į 2021 metus, bet ir į 2019-uosius. Be to, kartu bus teikiamos pataisos dėl užimtumo priemonių. 

Taip pat ketinama svarstyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo, renginių organizavimo, sporto, kino bei kultūros veikloms.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas anksčiau sakė, kad peržiūrint biudžetą valdžios sektoriaus deficitas preliminariai didės nuo 7 proc. iki 8,1 proc., o jei Seimas pritartų laikinai PVM lengvatai, deficitas išaugtų iki 8,3 procento.

Su pandemijos valdymu ir jos neigiamų padarinių švelninimu susijusioms priemonėms šiemet numatyta skirti 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1 mlrd. eurų jau skirta biudžete.

Patvirtintas 2021 metų valstybės biudžeto pajamų planas (be ES lėšų) sudaro 8,989 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,252 mlrd. eurų.

BNS