Angle down Atgal

Siūlo keisti Jono kalnelio pavadinimą

Klaipėdos regioninė architektūros taryba skelbia išnagrinėjusi preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir jo rengėjams pateikusi ilgą rekomendacijų sąrašą.

Architektai teigimai įvertino planuojamus esminius proveržius, konvertuojant gamybines teritorijas Dangės upės vingyje, mažinant geležinkelio kelyno užimtas teritorijas ir kt., o siūlomus sprendinius vadino metodiškais, pagrįstais ir profesionaliais.

Kita vertus, ekspertai pabrėžė, jog pasiekti visa apimančio teigiamo rezultato neleidžia pirminis klaidingas politinis sprendimas dalinti Klaipėdą į dvi dalis – uostą ir miestą, ir ruošti šioms dalims atskirus bendruosius planus. Regioninės architektūros tarybos teigimu, Klaipėdos m. bendrojo plano sprendinių kokybę esmingai įtakoja tai, kad Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas bus aukštesnio juridinio lygmens dokumentas su galimybe nederinti jo su miesto savivaldybe. Tai galimai sukels įtampą tarp miesto ir uosto, nes uosto interesas bus statomas aukščiau miesto poreikių, pagaliau, Klaipėdos m. bendrasis planas turės prisitaikyti prie Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano sprendinių, kurie galimai bus nesuderinami su miesto ir gyventojų poreikiais.

Atsižvelgiant į tai ir įvertinus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo išvadas, viena iš architektų pateiktų rekomendacijų – neperkėlinėti kontroversiško sprendinio – Smiltynės pusiasalio plėtros, siaurinant Kuršių marių plotį iki 400 m. – iš Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano į Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Šis sprendinys, ekspertų vertinimu, neatitinka darnaus vystimosi principo. Taip pat, kol nėra Valstybės bendrajame plane numatytos išorinio uosto vietos, rekomenduojama nefiksuoti sprendiniuose šio uosto aptarnavimui reikalingo infrastruktūros koridoriaus.

Platus rekomendacijų sąrašas apima ir daugelį kitų miestiečiams aktualių klausimų: rekomenduojama neapriboti gyvenamosios statybos Žiemos uosto teritorijoje; atsisakyti pramonės-sandėliavimo zonų į rytus nuo Šilutės plento formavimo; į pietus nuo Tilžės gatvės numatyti paslaugų zoną; pratęsti planuojamą NVRT trasą bent iki Labrenciškių dvaro gyvenamojo rajono; neužkirsti galimybės ateityje rekonstruoti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį į lengvojo transporto, sujungiant Šaulių ir Kretingos gatves; numatyti aukštybinių pastatų taškus būsimų Pilies bokšto ir Jono bažnyčios vietose ir kt.

Ekspertai taip pat rekomenduoja įprasminti nekilnojamąjį kultūros paveldą ir pavadinimą „Jono kalnelis“ keisti į „Bastioniniai įtvirtinimai“, nes šis geriau atspindėtų šios teritorijos esmę ir reikšmę miesto identitetui.

Regioninė architektūros taryba negalėjo įvertinti gamtinio karkaso, paveldo dalies, funkcinių zonų reglamentų, nes šie dokumentai nebuvo pateikti arba yra nebaigti ruošti. Nebuvo pateikti ir inžinerinės infrastruktūros brėžiniai su preliminariais sprendiniais, tad 3-iosios vandenvietės iškėlimo-Vilhelmo kanalo likimas, aukštos įtampos oro linijų magistralių ir kiti klausimai lieka neaiškūs.

Ekspertai išreiškė lūkestį, kad baigti ruošti sprendiniai bus pakartotinai teikiami Klaipėdos regioninei architektūros tarybai, nes pilnos medžiagos svarstymas ypač aktualus, vertinant tokias jautrias plėtrai zonas kaip senamiestis, Smiltynė ir Girulių-Melnragės ruožas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite