Angle down Atgal

Šiukšlių maišymo bausmė: konteineris lieka neišvežtas

Penktadalis konteinerių naudojami ne pagal paskirtį.

„Iš šiukšlių grūdų nepadarysi“, – teigia lietuvių liaudies patarlė. Ko gero, dėl to gyventojai per daug ir nesuka galvos dėl rūšiavimo, nors tai vis dar išlieka opi problema visuomenėje. UAB „Ekonovus“ Klaipėdos rajone kartu su VšĮ „Gamtos ateitis“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ atstovais vykdė pakuočių atliekų patikrinimą. Pirmoji tokia patikra įvyko dar birželio pradžioje, o pasak „Gargždų švaros“, išliks periodiška.

Gyventojai bando gudrauti

Kaip teigia „Gargždų švaros“ vadybininkė-administratorė Darja Krylova, atliekų rūšiavimas suprastėjęs po dvinarės rinkliavos įvedimo Klaipėdos rajone. „Mokestis už komunalinių atliekų surinkimą priklauso nuo išstumtų konteinerių, o pakuočių atliekos išvežamos nemokamai, tad gyventojai bando gudrauti ir į pakuočių atliekų konteinerius dėti netinkamas atliekas, kad nereikėtų komunalinio atliekų konteinerio stumti daugiau kartų“, – problemą įvardija D. Krylova. Miesto gyventojams sąskaita pateikiama už du komunalinių atliekų išvežimus per mėn., o už kiekvieną papildomą išvežimą reikia mokėti po 80 ct. Kaime vežama vieną kartą per mėnesį.

Patikros metu buvo aptarnauti individualaus naudojimo rūšiavimo konteineriai, skirti visoms pakuočių atliekų rūšims (išskyrus stiklines) ir popieriui. Iš 2 721 konteinerio išvežti 1 257, fiksuojamas 60 proc. išstūmimo efektyvumas. Pasak PTO direktoriaus pavaduotojos Benos Razbadauskienės, per 2 dienų patikrą užfiksuota, jog beveik penktadalis konteinerių naudojami ne pagal paskirtį, tad 387 pakuočių atliekų konteineriai neišvežti. Patikrinimo metu surinkta 11,42 tonos šiukšlių, išrūšiuota – 1,103 tonos šiukšlių.

Reaguoja įvairiai

D. Krylova teigia, kad, konteineryje radus netinkamų atliekų, jis fotografuojamas, o informacija perduodama „Gargždų švarai“. „Tada ant gyventojo konteinerio užklijuojamas informacinis lipdukas, kad jo konteineris nebuvo paimtas, nes rasta netinkamų atliekų. Dėl detalesnės informacijos gyventojas gali kreiptis ant lipduko nurodytu telefono numeriu. Visa gauta informacija dėl netinkamų atliekų konteineryje perduodama Viešosios tvarkos skyriui“, – tikina vadybininkė.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, gavę informaciją apie administracinius nusižengimus, taiko administracines nuobaudas pagal ANK 367 str.: 367 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas. Tai užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, pakartotinas nusižengimas – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Pasiteiravus, kaip į tokią patikrą reaguoja gyventojai, „Gargždų švaros“ vadybininkė-administratorė D. Krylova pasakoja, jog vieni gyventojai ramiai pašalina trūkumus ir kitą kartą išstumia pakuočių atliekų konteinerius su tinkamomis atliekomis. „Kiti būna nepatenkinti, nes nesupranta, kad negalima dėti batų, elektros įrangos ir kitų netinkamų atliekų“, – akcentuoja vadybininkė.

Atliekų rūšiavimas nereikalauja daugybės pastangų: užtenka turėti atskirą dėžę plastikui, popieriui, stiklui. Taip mažiau atliekų patenka į sąvartynus, sumažinamos atliekų tvarkymo išlaidos, taip pat išrūšiavus atliekas šiukšliadėžėje ir konteineryje jų bus mažiau, tad rečiau reikės juos išvežti.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

 

„Gargždų švara“ pateikia įdomių faktų apie šiukšles

  • Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų;
  • Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus; konservų dėžutės – 90 metų; plastiko pakuotės – 200 metų; stiklainiai, buteliai – 900 metų;
  • Stiklas niekada nesusidėvi ir gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nepakenkiant jo kokybei;
  • Perdirbus 1 toną popieriaus išsaugoma 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir energijos, kurios užtektų 6 mėnesiams apšildyti normalaus dydžio namą.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite