Šimtametę mini geru žodžiu

Kaunas
Šimtametė senolė Mariutė sulaukia šilto artimųjų ir aplinkinių dėmesio.
Virginija Šimkūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

„Kiek daug jau nugyvenau – visą amžių...“, – taip apie savo gražų 100 metų jubiliejų sako Tauckūnuose gyvenanti Marijona Žigutytė.

Kai sveikata leidžia ir pasakojimas neišvargina, močiutė pasidalina ir prisiminimais, atsako į klausimus, sėdėdama kėdėje užsikloja mėgiamiausios – rožinės – spalvos jaukų užklotėlį.

Močiutę globojanti Jadvyga Žilinskienė pasakojimui suteikia daugiau žinių ir taip surenka pabirusius prisiminimus lyg žiedlapius į vieną puokštę. „Mariutė – mano dėdienės sesuo“, - taip pagal giminystės ryšius išeina močiutė Jadvygai.

Mariute senolę vadina visi: kaimynai, giminės, atvykstanti medikė Rasa Steponavičienė, kas mėnesį su Švenčiausiuoju aplankantis Kaišiadorių vyskupijos vikaras Mindaugas Grenda. Kaip laikosi Mariutė, visada domisi ir Palomenės seniūnijos seniūnas Alvydas Kazlauskas bei Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotojos... Marijona Žigutytė, per Tėvo dieną šventusi savo garbingą jubiliejų, sako:

„Džiaugiuosi, kad gimiau Nepriklausomoj Lietuvoj...“ Šeimoje augo keturiese: Mariutė buvo antra. Kaišiadoryse gyvena taip pat garbaus amžiaus, tik jaunesnis, brolis Domininkas, dažnai Tauckūnuose aplankantis savo vyresniąją seserį. Jaunystėje Mariutė dirbo kolūkyje, išėjus į pensiją, „nukėlė savo namus“ ir ėjo šeimininkauti pas kunigus. Iš pradžių Žiežmarių parapijoje pas kun. A. Ažubalį, paskui Saldutiškyje pas kun. J. Masalską, vėliau Kirdeikiškėse pas kun. J. Zubrų, dar vėliau Labanore ir Kietaviškėse pas kun. R.Grigą, po to Darsūniškyje pas kun. P. Genevičių.

Visur „gaspadinavusi“ po 5 metus, taigi iš viso 25 -erius. Kunigas R.Grigas dabar Kaune, duok jam, Dieve, sveikatos, o kiti Anapily... Taip susidėliojam pasakojimą apie Mariutės „gaspadinystes“. Žmonės geru žodžiu mini šią senolę. Viena iš viešnių sako girdėjusi, kad seniau Mariutė nuo sunkios ligos išgydė sergančią merginą, kuri dabar jau yra brandaus amžiaus, užaugino vaikus, sulaukė anūkų...

„Kiek daug jau nugyvenau – visą amžių- bet man gyvent nenusibodo...“,- sako Mariutė, žiūrėdama, kur yra Jadvygos anūkų padovanoti šilti vaikiški piešiniai ir kabo plazdantis šventinis balionas. Kambarys kvepia jubiliejinėmis gėlėmis, o stalelį tradiciškai užpildo šventintas kryželis. Kartu su saulės spinduliais užuolaidose žaidžia birželio dienos, skaičiuodamos Šimtąją vasarą kantriai ir pamaldžiai senolei. Giminaičiai, iš Tauckūnų ir Gudienos kaimų atvykę kaimynai - svečiai dėkojo Jadvygai už vaišingumą. Suprato, kad Jadvyga ir Mariutė susijusios labai glaudžiu ryšiu, ir ne vien giminystės.
Jolanta Naraškevičienė