Angle down Atgal

Simonos Krupeckaitės vyras atskleidė tamsiąją Rusijos sporto pusę: kiekviena treniruotė – iki mirties

Šį antradienio vakarą laidoje „Bus visko“ – išskirtinis interviu su dviratininkės Simonos Krupeckaitės vyru, dviračių treko treneriu Dmitrijumi Leopoldu. Mažai kas žino, jog šiandien Lietuvoje gyvenantis ir savo žmoną treniruojantis vyras yra ne tik treneris, bet kažkada ir Rusijos rekordą pagerinęs sportininkas, savo kailiu patyręs, ką reiškia sportuoti pagal didžiausios pasaulio valstybės nustatytas taisykles, į kurias įėjo net dopingo vartojimas.

„Atvyksta kažkas panašaus į policiją, veža mus suėmę už rankų. Buvome trise. Paima mėginius. Mes dviese neigiami, o vienas teigiamas. Ateina po to vyr. treneris ir sako –  kodėl jūs neigiami? Kodėl jūs neigiami?! Kodėl nedalyvaujat sistemoj?” – prisiminimais dalinsis D. Leopoldas.

Vyras papasakos ir apie tai, kad būti stipriausiu žmogumi Rusijoje tuomet nieko nereiškė. „2008 metais prieš olimpines žaidynes aš buvau pats stipriausias žmogus Rusijoje, pasiekiau Rusijos rekordą, bet man metų pradžioj buvo pasakyta: ką bedarytum, į olimpiadą nevažiuosi. Daryk ką nori, olimpiadoje tavęs nebus. Kaip ten beskambėtų, kad išvažiuotum iš Rusijos, reikia labai pasistengti”. 

Vyras prisimins ir savo kelią į sporto pasaulį. Iš Kazachstano kilęs Dmitrijus bus atviras. Gyvenimas buvo be galo sunkus, o sportas – vienas iš kelių, kaip iš to ištrūkti ir pamatyti šviesesnę ateitį. Be galo savo sūnumi tikėjusi mama, tam, kad baigęs mokyklą sūnus galėtų tęsti sportininko karjerą, priėmė itin drąsų sprendimą. 

„Mama pardavė butą. Tais laikais butas Kazachstane kainavo 1300 dolerių. 900 reikėjo sumokėti už mokslus. Ji sumokėjo 900 už pirmus metus ir sako – daryk ką nori, daugiau pinigų nebėra iš kur paimti. Vienintelis variantas buvo patekti į pagrindinę komandą, kur būtų nemokamas mokslas ir mokama alga. Ir tam turėjau metus laiko”. 

Patekus į Rusijos komandą, krūvis buvo milžiniškas, o treko kasdienybė priminė realybės šou. Be to, kad čia buvo ir miegama, ir valgoma, ir sportuojama, reikėjo atlaikyti milžinišką konkurenciją.

„Kiekviena treniruotė – iki mirties. Jeigu tu numirei, o kažkas kitas ne – tai tu važiuoji namo, o kitas lieka. Kraujas bėga, apsivemi, čia nieko nereiškia. Arba, arba. Man pastaraisiais metais taip raumenis skaudėjo, kad galvojau, jog tuoj kaulai plyš. Bet ką, nuskausminamieji – ir varai toliau”. 

Kodėl sportą vyras vadina liga? Dėl kokių priežasčių viską metęs jis atvyko į Lietuvą? Ir ką darydavo su jam duodamomis dopingo tabletėmis? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK, laidoje „Bus visko“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite