Teatro šventė, tiltu sujungusi trijų Aukštaitijos miestų Utenos, Pasvalio ir Kupiškio scenas, artėjo prie finalinių spektaklių.

Į Utenos kamerinio teatro salę einantys žiūrovai gerokai nustebo, kad nusipirkę bilietą į spektaklį, nusipirko teatro dienos abonementą.

Dieninis Biržų Kultūros centro Boriso Dauguviečio teatro spektaklis prakalbo sodria Alberto Juozėno, mums labiau žinomo kaip Juozas Baltušis kalba. Visų pergyvenamą jausmą, kai Žmogui reikia Žmogaus, režisierė Vita Vorienė žiūrovui pristatė gana tradiciškai, į kaimo kasdienybės pavaizdavimą įvesdama Biblijinio gundymo obuoliu elementus. Jausmas, kiek bebūtų nagrinėjamas klasikiniuose ar šiuolaikiniuose kūriniuose, kiekvieną kartą visų pergyvenamas vis kitaip, pjesėje nugalimas turininių santykių, bažnytinės ir paprotinės teisės.

Antrasis spektaklis prasidėjo dar koridoriuje: Rumunijos teatro trupės „Skepsis“ aktoriai, į žiūrovų salę einančių delnus dėliojo po du balsavimui skirtus akmenukus: judą ir baltą. Režisierė Viorel - Mihai - Cioflica, pagal Karelo Čapeko tekstą, savaip interpretuojantį Prometėjo legendą, žiūrovo dėmesį pritraukė originaliu spektakliu „Prometėjo procesas“, praturtintu satyrišku charakteriu, švelnia ironija, muzikinėmis ištraukomis ir interaktyviais aspektais.

Spektaklio tema žinoma nuo mokyklos suolo - graikų mitas apie titaną Prometėją pavogusį ugnį iš dievų ir padovanojusį žmonėms. Ilgai kalintas maištininkas - scenos prieblandoje girdėti kūjo smūgiai, išlaisvinamas,nudaužiant prie uolos Prometėją kaustančias grandines.

Ar apdovanoti Prometėjo tapom laimingesni mes, Žmonės, išmokę valdyti socialinius procesus ir pasiskelbę pasaulio ir gamtos valdovais, išmokę valdyti ugnį? Ugnis išmokė nusikalti kardą. Išradom pinigus, bet neišmokome dalintis vakariene. Atradom taikų atomą, tačiau karingas galėtų dešimtis kartų ištaškyti į gabalus pasaulį kartu su kūrėjais.

Kaip sustot ant beprotybės ribos? Kas kaltas, kas teisus? Balti ar juodieji akmenukai? Balsuokim, bet ar tai padės surst teisybę?

Festivalis turėjo tarpkultūrinį matmenį. Aktoriai, pristatydami savo šalis ir miestus, keliavo, vaidino, dalyvavo oficialiuose ir neoficialiuose susitikimuose, tautų vakare, pristatydami miniatiūras ir tradicinius nacionalinius patiekalus.

Spektakliai baigės, priblėso rampos šviesos. Režisieriaus Šarūno Kunicko nuoširdūs žodžiai padėkos žiūrovams, atlikėjams, režisieriams. Dovanojamos puokštės ir kažkokie keisi laikrodžiai, skaičiuojantys ne valandas, sekundes, minutes, o laiką iki sekančio susitikimo.

Iki sekančio šilto rudens.