Zitos KATKIENĖS nuotr.
Angle down Atgal

Šiaurės Lietuvos medikams – pirmoji Lietuvoje nuotolinė COVID-19 ligos gydymui skirta mokslinė-praktinė konferencija

Respublikinė Šiaulių ligoninė drauge su Lietuvos anesteziologų reanimatologų draugija, Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugija bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetu surengė pirmąją Lietuvoje nuotolinę mokslinę praktinę konferenciją, skirtą COVID-19 ligos gydymui bei slaugai. Konferencija „COVID-19 ligos pagrindiniai gydymo ir slaugos aspektai bei naujovės“ skirta Šiaurės Lietuvos regiono visų specialybių gydytojams ir slaugytojams, dirbantiems COVID-19 ligos gydymo padaliniuose.

Pranešimus skaitę profesoriai ne tik iš Kauno, bet ir iš Londono neslėpė dėkingumo už suteiktą galimybę pasidalinti patirtimi, sukaupta gydant COVID-19 sergančius ligonius.

Londone siaučiančios COVID-19 audros – iššūkis medicinai
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika, pasveikinęs konferencijos dalyvius ir padėkojęs jos organizatoriams bei žodį perdavęs konferencijos moderatoriui Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo pareigas laikinai einančiam gydytojui anesteziologui-reanimatologui Andriui Bubliauskui, pristatė pranešėjus, dalyvausiančius nuotolinėje konferencijoje. Pasak vadovo, akivaizdi konferencijos sėkmė – pranešėjai, galintys pasidalinti ne tik sukauptomis žiniomis, bet ir asmenine patirtimi.
Vienas jų - prof. Tomas Jovaiša, dirbantis Karalienės universitetinėje ligoninėje, esančioje Šiaurės Londone. Gyvendamas labai intensyvų profesinį gyvenimą, profesorius daug dėmesio skiria ir Lietuvai, už ką medikai jam taip pat dėkojo.
Intensyviosios terapijos skyriuje dirbantis profesorius skaitė pranešimą „Intensyvioji terapija COVID-19 pandemijos metu“. Pranešėjas papasakojo apie ligoninių tinklą, esantį Šiaurės Londone. Šiose ligoninėse - 190 intensyvios terapijos lovų. Karalienės ir Karaliaus Jurgio ligoninėse, priklausančiose vienam tinklui - 52 reanimacinės lovos. Karalienės universitetinėje ligoninėje iki COVID- 19 pandemijos buvo 22 lovos. Situacija keitėsi sparčiai – intensyvioji terapija šioje ligoninėje jau teikiama per šimtui ligonių.
Prof. Tomas Jovaiša palygino situaciją, kurioje dabar yra Lietuva, ir kurioje yra Jungtinė Karalystė. Pasak jo, abi šalys yra panašioje situacijoje, tik sergamumo kreivė jau juda į priešingas puses, nes Anglijoje – daug daugiau naujų atvejų. „Jungtinėje Karalystėje prasidėjusi antroji banga pasiekė labai žymų pablogėjimą, kuris siejamas su naujuoju mutavusiu coronavirusu“, - teigė T. Jovaiša.
Profesorius pasidalino patirtimi, kaip ligoninėje atlaikyti COVID-19 audras, kurios Karalienės ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje buvo visų trijų bangų metu.
Labiausiai pasiteisino medikų sukurtas ir naudojamas 4P principas. Tai yra keturios veiklos sritys: personalas, prietaisai ir priemonės, bei patalpos. Jei šios keturios veiklos tinkamai sustyguotos, pasak prof. Tomo Jovaišos, tarnyba veiks sklandžiai ir susidoros su visai iššūkiais.
Bene daugiausia pokyčių vyko mokant personalą, nes visko, ko intensyviosios terapijos medikai buvo išmokę anksčiau, dirbant su covidiniais ligoniais, nebereikia. „Viską galima buvo išmesti per langą ir reikėjo sugalvoti naujus veiklos principus“, - teigė profesorius.
Prietaisai ir priemonės - paprastesnės sritys, nes galima skirti pinigų ir nusipirkti reikiamos medicinos įrangos. Taip pat ir apie patalpas – jas galima keisti ir pritaikyti naujiems poreikiams. Tai ir buvo daroma – buvo keičiamas kitų skyrių profilis ir pritaikoma COVID-19 ligonių gydymui. Sudėtingesni iššūkiais – deguonies tiekimas ligoninėje. Karalienės ligoninėje, kurioje dirba Tomas, pastatyta neseniai, tačiau ligonių šiuo metu labai daug, jau ribojamas naujų ligonių skaičius.
Personalas vėl tapo iššūkiu ir labai dideliu, nes personalo pasiskirstymas labai netolygus. „Stengėmės dalintis ligoniais ir tai puikiai veikė, kol ligoninės nebuvo perkrautos. Bet kai pasiekė maksimumą, padėti vieni kitiems tapo nebeįmanoma. Mūsų intensyvios terapijos lovų skaičius yra antras pagal dydį Šiaurės Londone. Iki Kalėdų dar pavykdavo išlaikyti, kad vienai slaugytojai būtų du ligoniai. JK standartas, kad ventiliuojamas ligonis vienai slaugytojai turi būti vienas per pamainą. Akivaizdu, kad situacija darosi dramatiška, įtampa didžiulė, dabar jau vienai slaugytojai tenka trys ligoniai ir daugiau,“ - pasakojo profesorius.
Pranešėjas palygino ir pirmos bei antros bangos sergamumo COVID-19 panašumus ir skirtumus. Nors buvo manoma, kad antros bangos metu bus sergama lengviau, bet nieko panašaus neįvyko – sergama taip pat sunkiai.
Apžvelgė ir skirtumus tarp šalių, palygino mirštamumą Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Profesorius patarė kalbant apie mirštamumo skaičius nepamiršti konteksto ir žinoti diagnostikos skaičius. Neatsižvelgiant į kontekstą, pasak profesoriaus, galima pridaryti keistų išvadų. Standartizuotas mirtingumo rodiklis, tai yra mirtingumo rodiklis, kuris parodo vidutinį skaičių. Anglijos mirtingumo rodiklis nekelia didelio susirūpinimo, nes išlaiko standartizuotą skaičių.
Vienu metu intensyviosios terapijos paslaugas teko teikti apie 100-tui ligonių, tada spaudimas buvo labai didelis. Kovo– balandžio mėnesiais mirtingumas buvo apie 40 proc., vasarą sumažėjo iki mažiau nei 30 proc. O dabar vėl išaugo. „Mes matome, kad sėkmingai intensyviosios terapijos skyriuose gali gydytis, kai bendras skaičius yra iki 6000 pacientų. Kai skaičius peržengia šią ribą, sistema yra perkrauta, paslaugų kokybė mažėja, ir mirusių pacientų skaičius auga,“- paaiškino specialistas iš Londono.
Apibendrindamas savo pranešimą profesorius T. Jovaišas teigė, jog tam, kad intensyvi terapija funkcionuotų gerai, reikia ne tik visų keturių P komponentų, veikiančių sklandžiai. Kiekviena ligoninė daug ką gali padaryti savo viduje, tačiau didelių epidemijų metu, kokia ir yra coronaviruso pandemija, ligoninės negali tvarkytis kiekviena atskirai, tam reikalingi bendri principai, kurie veiktų regiono, ar net nacionaliniu mastu.

Inovatyvus gydymas - ne tik reanimacijoje
Pranešimą „Inovatyvių sprendimų paieška, gydant COVID-19 sergančiuosius“ perskaitė prof. Andrius Macas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos profesorius. „Puiki idėja surengti konferenciją jūsų krašte. Mums labai svarbu, kad būtume matomi ir girdimi, nes mūsų darbe daug ne tik sėkmės, bet ir nesėkmės istorijų“, - pradėdamas pranešimą sakė A. Macas.
Pasak profesoriaus, gydant sergančiuosius COVID-19, labiausiai norisi inovatyvių sprendimų. Gali būti inovatyvus sprendimas, kaip pacientą į reanimaciją nunešti, naujas sprendimas gali būti - apvertus pacientą laikyti ilgesnį laiką, o gal sumažinti deguonies kiekį. Visa tai yra paieška.
„Galite sakyti – koks čia inovatyvumas, bet vėliau pamatysite, kad yra tame inovatyvumo, nes visos šalys bando ieškoti naujų gydymo galimybių,“ - teigė prof. A. Macas.
Naujovės dažnai pasiteisina, nes akivaizdu, kad pasveikusių daug daugiau, nei žuvusių, daugėja sergančių namuose – tai irgi svarbu. Pagrindinis iššūkis, valdant pandemiją - prasidėjęs vakcinavimas.
Didelė sėkmė klastingos ligos gydyme – teisingas srautų valdymas. „ Reikia gelbėti tuos, kuriuos galima gydyti vietoje. Ir gydyti reikia visur, ne tik reanimacijoje, bet ir kituose skyriuose, šeimos gydytojo institucijoje. Kai visose srityse lydi sėkmė, išauga pasitikėjimas sveikatos apsaugos sistema. Visuomenė šios pandemijos metu mato labai išaugusį pasitikėjimą gydytojais infektologais, nes jie tapo labai matomais ir svarbiais.
Profesorius aptarė ir tai, ką gali daryti šeimos gydytojai pačioje ligos pradžioje. Patariama daugiau stebėti. Net ir pačiam pacientui patariama labai stropiai aprašyti savo ligos simptomus – kasdien pasižymėti pokyčius. Tai, pasak pranešėjo, labai padeda.
Žmonės visada mediko klausia, kaip man gydytis. Ir jam reikia patarti – kalbėti labai jautriai. Galima kalbėti ir apie tai, ką žmogus gali valgyti, būdamas namuose. Tai yra užimtumas pacientui, ir tai gali padėti. Patariama vartoti ir vitaminus, kurie gali būti taps svarbūs gydymo procese.
„Ši liga generuoja idėjas, draugiškai kalbamės ne tik su pacientais, bet ir su kitų miestų kolegomis ir klausiame, o ką jūs darote vienu ar kitu atveju?“, - dalinasi asmenine patirtimi pranešėjas.
Net ir kalbant apie paciento blogėjančią būklę, labai svarbu su juo bendrauti, vertinti nerimastingumą, kvėpavimą. Tai profesorius patyrė, gydydamas pirmąją pacientę Čikagos lietuvę dar kovo mėnesį. „Bendraudamas pastebėjau, kad vienuoliktą parą ji jau nepajėgia kalbėti žodžiais, ir patariau vykti į ligoninę, kur ji pasveiko ir grįžo namo“, - prisimena T. Macas.
Pasak pranešėjo, darbas su pacientu iki stacionaro yra labai didelis. Labai svarbu motyvuoti pacientus. Tai įmanoma ne tik dėmesingu klausinėjimu. Būtų gerai pacientui atvykti ir į diagnostikos skyrių. Pasak mediko, dabar jau nebėra iššūkis sergančiam COVID-19 atvykti į ligoninę ir atlikti reikiamus tyrimus. Antibiotikų skirti, kol nėra tyrimų rezultatų, pranešėjas nepataria. Jei nepavyksta ambulatorinis gydymas – yra stacionaras, kuriame taip pat taikomi inovatyvūs sprendimai, gydant nežinoma iki šiol liga sergančius pacientus.

Slaugytojų baimę ir nerimą keitė susiklausymas
Apie COVID-19 sergančiųjų intensyvios terapijos slaugos ypatumus kalbėjo Lietuvos Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų draugijos pirmininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos slaugytoja Daiva Didvalė, kvietusi konferencijos dalyvius į visą šią situaciją pažvelgti anestezijos slaugytojo akimis. 2020-ieji metai Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) paskelbti Tarptautiniais akušerių metais. Buvo planuojamas didelis renginys, skirtas Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti, bet tuos planus stipriai pakoregavo ūmiai prasidėjusi pandemija.
Slaugytojai Daivai Didvalei Kauno klinikų Anesteziologijos klinikoje tenka dirbti su covidiniais ligoniais bei organizuoti personalo darbą. Medikė prisiminė praėjusių metų balandžio 8-osios naktį, kai į skyrių buvo atvežtas pirmas pacientas, kuriam diagnozuota COVID-19 liga.
„Slaugytojas buvo apėmusi baimė ir nerimas dėl pokyčių. Patyrėme daug sunkių emocinių, profesinių išgyvenimų. Šiai dienai slaugytojai jau kitokiame lygyje – esame susiklausę“, - sakė slaugos specialistė.
Keistis padėjo vykę mokymai, paskaitos, visos dalinosi informacija, stebėjo, ką daro kitos pasaulio šalys. Pasak D. Didvalės, intensyviosios terapijos slaugytojos apima du darbo barus – pirmiausia apsauga. Medikės mokėsi apsisaugoti save, po to – komunikuoti. Paaiškėjo, kad dauguma nesinaudoja elektroniniais paštais, kur pateikiami nurodymai, informacija.
Tačiau svarbiausia, mokėsi intensyvios terapijos slaugytojų darbo. Anestezijos slaugytojoms ir elektrokardiogramos užrašymas, ir ligonio intubavimas, pasėlio paėmimas iš vamzdelio – iššūkis.
Sėkmingas darbas priklauso ir nuo teisingų darbo krūvių, kai vienai slaugytojai tenka trys pacientai. Pranešėja papasakojo ir apie įprastą darbo dieną, kuri prasideda 8 valandą. Komandoje dirba viena anestezijos slaugytoja ir intensyviosios terapijos slaugytoja, kuri mokė nepatyrusią medikę. Pirmiausia abi apsirengia apsauginiais drabužiais ir eina intensyvios terapijos palatą. Komandos keičiasi kas tris valandas.
Slaugytojoms labai svarbi darbo aplinka. Ypač kreipiamas dėmesys, ar reikiamose vietose yra algoritmų, atmintinių skelbimai. „Kai slaugytojos pavargusios ir nusiplūkusios, atmintinės būtinos. Net kaip pacientą apversti turi būti atmintinė: vienos algoritmus pasižiūri internete, kitos – pasikabina ant sienos.
Pranešėja kalbėjo ir apie dokumentacijos pildymą, kas taip pat tapo iššūkiu. Intensyvioje terapijoje labai daug dokumentų, tad kalbėti tenka apie jų pildymą švarioje ir nešvarioje zonoje. Reikia žinoti ir kaip apruošti nuo užkrato iš skyriaus su pacientu atkeliaujančią ligos istoriją. Anot pranešėjos, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau dokumentacijos būtų elektroninėje erdvėje. Baigdama kolegėms slaugytoja patarė niekada nenustoti mokytis ir niekada neprarasti pozityvo ir bendrystės.

Tikslas – išvengti reanimacijos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėjas, gydytojas infektologas Aidas Kaušas ir infekcinių ligų skyriaus gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova pasidalino įžvalgomis ir praktinėmis rekomendacijomis dėl COVID-19 ligos pacientų gydymo kokybės ir gerinimo. Gydytojas infektologas Aidas Kaušas, pradėdamas pranešimą sakė, kad norėtųsi grįžti į 2020-ųjų metų pradžią, kai skyrius buvo 18 vietų, dirbo keturi gydytojai infektologai. Bet staiga atėjo covidas. Pradžioje buvo pirmas karantinas, vėliau-daug žadanti vasara ir atėjo negailestingas ruduo, kai skyrius pradėjo pildytis negailestingai ir ligoninėje iš vieno Infekcinių ligų skyriaus išaugo penki covidiniai skyriai.
Anot A. Kaušo, dabar į Infekcinių ligų skyrių patenkantys ligoniai yra sunkesnės būklės, sergantys savaitę ir ilgiau. Pažeidimai atvykus jau būna ne tik virusiniai, bet ir bakteriniai, todėl ir būklės sunkesnės. Daugumą pacientų vargina dar ir papildoma patologija, kuri blogina sveikimo prognozę. Dažniausios gretutinės patologijos: cukrinis diabetas, bronchinė astma, inkstų nepakankamumas.
Šiuo metu 99 procentams į skyrių guldomų pacientų reikalinga deguonies terapija. Todėl įsotinimas deguonimi nuolat stebimas. Kiek geresnė paciento situacija suteikia optimizmo. Šiuo metu skyriuje yra du dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, kurie nuolat naudojami. Medikus džiugina, kad pacientai sveiksta ir išvengiama reanimacijos. Juolab, kad patys pacientai labai nenori šios intubacinės-agresinės procedūros. Tik negerėjant būklei, pacientas keliamas į Reanimacijos-intensyviosios terapijos skyrių tolimesniam gydymui.
Gydymui naudojamas ir antivirusinis vaistas „Remdesiviras“. Pasak mediko, vaisto skyrimas yra apribotas paciento būklės bei kitų parametrų, todėl ne visiems pacientams gali būti skiriamas. Pagal poreikį šis vaistas skiriamas ir atraminėse Telšių bei Mažeikių ligoninėse gydomiems pacientams.
Neišvengia pacientai ir komplikacijų, kurios gali būti ankstyvos, vėlyvos ir autoimuninės. „Būna ir taip, kai po dvi savaites trukusio gydymo pacientas jau viena koja namuose, bet staiga pablogėja inkstų funkcija, jis yra dializuojamas, bet dializės nepadeda ir pacientas miršta. Įvyksta ir insultai, pneumotoraksai, kitos komplikacijos.
Pranešėjas dėkingas atraminėms Mažeikių ir Telšių ligoninėms. „Kai mums buvo sunkus periodas, kai kasdien nežinojom, kiek bus pacientų, ligoninės sutiko paimti ir sunkios būklės pacientus, net ir Šiaulių gyventojus. Ypač dėkoju Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrui, kur taikoma covidinė slauga, taip pat Plungės, Radviliškio ir Kuršėnų slaugos skyriams“, - dėkojo medikas kolegoms, gal net ir dalyvaujantiems nuotolinėje mokslinėje – praktinėje konferencijoje.
Gydytoja infektologė Zinaida Kovaliova pranešimą pradėjo nuo statistikos. Pasak gydytojos, praėjusių metų gruodžio mėnesį Respublikinė Šiaulių ligoninė pagal gydytų pacientų nuo COVID-19 ligos skaičių buvo trečia ligoninė šalyje.
„Ligoniai gana sunkios būklės, beveik 76 proc. išsivystė pneumonija“, - sako medikė.
Nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gydyti 1049 ligoniai.
„Kalbant apie šiandieninę situaciją, sergamumas mažėja. Kiek kitaip rajone – Šiaulių mieste per pusę sumažėjo, rajone truputį mažiau. Bet skaičiai teikiantys viltį, tikimasi, kad su mažėjančiais skaičiais, mažės ir poreikis stacionariniam gydymui, mažės ir mirčių“, - sako gydytoja Z. Kovaliova.
Pranešėja trumpai apžvelgė COVID-19 sergančiųjų gydymą priešvirusiniais medikamentais.
„Nuo pavasario turėjome labai daug vaistų, į kuriuos dėjome didelių vilčių, bet dauguma jų nepasitvirtino ir šiuo metu turimi trys patvirtinti vaistų variantai. Kiti net nerekomenduojami naudoti, gydant COVID-19“, - sako pranešėja.
Gydytoja Z. Kovaliova dar kartą priminė COVID-19 ligos patogenezę – bendrus ligos kilimo, eigos ir baigties dėsningumus. Pasak specialistės, pirmiausia būna lengva COVID-19 forma, kuri ir pasibaigia kaip virusinė infekcija. Prie sunkesnių formų įvyksta visos organizmo sistemos reaktyvacija ir diagnozuojamas ne tik plaučių pažeidimas, bet ir koaguliopatijos (padidėjęs kraujo krešumas) bei kitų organų pažeidimai, lydimi blogesnių išeičių. Tad sergantiems viena liga išryškėja ir kitų organų pažaida: inkstų funkcijos nepakankamumas, miokardo infarktas, kepenų pažeidimas. Viskas vyksta pagal stadijas – iš pradžių prasideda nuo tiesioginės viruso pažaidos. Antroje stadijoje jau kartu su viruso pažaida vyksta ir uždegiminės sistemos reaktyvacija ir paciento būklė blogėja. Dažniausiai šioje stadijoje ir atsiranda deguonies poreikis ir pacientai dažniausiai patenka į ligoninę. Šitoje stadijoje dar galima tikėtis ir efektyvesnio priešvirusinio vaistų poveikio, bet jau atsiranda ir priešuždegiminės reakcijos slopinimas.
Patyrusi infekcinių ligų specialistė Z. Kovaliova pasidalino ir praktinėmis rekomendacijomis, kurios ypač reikalingos į skyrių atėjusiems dirbti kitų specialybių gydytojams. Aptarė dažniausias būkles ir gydymą, pacientų, sergančių ir gretutinėmis ligomis, gydymą, pateikė patarimų, kaip taikyti antibiotikų terapiją, „Remdesiviro“ skyrimą. Medikams svarbios ir paciento išrašymo subtilybės, nes kiekvienas žmogus – kitoks: vienas išrašomas jau visai pasveikęs, kitas dar tęs gydymą ambulatoriškai ir turės saviizoliuotis.
Gydydami sergančiuosius COVID-19 medikai dirba komandoje. Infektologė Z. Kovaliova ragino kolegas nepamiršti, kad tik dirbant komandoje pasiekiamas reikiamas efektas.
Labai naudingą pranešimą „Deguonies terapijos metodai iki dirbtinės plaučių ventiliacijos“, skaitė dokt.Vilma Traškaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reaniamtologė, bei pasidalino praktiniu vadovu, kaip ir kokius deguonies terapijos metodus reikėtų taikyti skirtingose klinikinėse situacijose. Pranešimą „Deguonis – ar tik vaistas“ – skaitė dokt. Ainius Žarskus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas anesteziologas-reanimatologas, kuriame akcentavo perteklinio deguonies skyrimo žalą žmogaus organizmui.
Nuotr.:

Pirmojoje Lietuvoje nuotolinėje mokslinėje- praktinę konferencijoje, skirtoje COVID-19 ligos gydymui bei slaugai, paskaitas skaitė pranešėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Anglijos.


Konferenciją „COVID-19 ligos pagrindiniai gydymo ir slaugos aspektai bei naujovės“ inociavę Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika ir Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Bubliauskas sveikino konferencijos dalyvius ir pranešėjus.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite