Vienas svarbiausių būsimų Šiaulių oro uosto pirkinių – 60-ies tonų sunkiasvoris vilkikas, galintis tempti itin didelius D ir E kategorijos orlaivius. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad taip oro uostas reaguoja ir į dabar besiklostančią situaciją, ir ruošdamasis aktyviai investuotojų veiklai.

„Šiaulių oro uostas turi ilgiausią, 3,5 kilometro siekiantį, Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką, vis dažniau sulaukiame modernesnių, bet ir gerokai didesnių orlaivių, pavyzdžiui, „Airbus 330“ ir „Airbus 340“. Be to, pas mus kuriasi investuotojai, kurie jau priima orlaivius remontuoti, atnaujinti ar išardyti. Turime būti pasiruošę užtikrinti jų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl planuojame svarbiausias investicijas šiems metams“, – sako A. Kuezada.

Prisidėdama prie svarbiausių oro uosto poreikių finansavimo Šiaulių miesto savivaldybė teigia didinanti viso regiono patrauklumą ir konkurencingumą. Šiaulių meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad oro uostas turėtų sulaukti ir nacionalinio lygmens susisiekimo politikos formuotojų dėmesio.

„Nors Tarptautinis Šiaulių oro uostas priklauso miesto savivaldybei, pagaliau turime suprasti, kad jis yra svarbus ne tik regionui, bet ir visai šaliai. Šiuo metu Šiaulių oro uostas privačių investicijų klausimu yra viena intensyviausių aviacijos verslo kūrimosi aikštelių Lietuvoje. Būtų sąžininga į jį, kaip ir kitus tarptautinius šalies oro uostus, žvelgti iš nacionalinio integravimo perspektyvos“, – teigia Šiaulių meras.

Pasak A. Kuezados, oro uostas yra ne plyno lauko erdvė su asfaltuotu peronu ir riedėjimo takais, o techniškai ir infrastruktūros prasme sudėtingas objektas, todėl būtina reaguoti į tai, kaip pastaruoju metu keičiasi pasaulio orlaivių parkas.

„Norėdami būti patrauklūs aviacijos sektoriui, negalime užstrigti praėjusiame dešimtmetyje. Atsižvelgdami į didžiausius poreikius ir finansines galimybes plėsime savo techninę bazę sunkiasvoriu vilkiku, įsigysime mobilią elektros stotelę, taip pat antrą orlaivių nuledinimo mašiną, kuri leis ledą nuo lėktuvo korpuso šalinti sinchroniškai iš abiejų pusių – greičiau ir efektyviau. Tai pačios reikalingiausios investicijos šiuo metu“, – tvirtina oro uosto vadovė.

Ilgus metus nuostolingai dirbęs oro uostas finansiškai atsigavo COVID-19 pandemijos metu, kuomet didelė dalis orlaivių visame pasaulyje buvo priversta stabdyti skrydžius ir lėktuvus ant žemės palikti neapibrėžtam laikui.

Tuo metu Šiaulių oro uostas pasiūlė turimą erdvę išnaudoti lėktuvams parkuoti ir tapo didele orlaivių stovėjimo aikštele.

„Nors per pandemiją mums pavyko pasiekti teigiamą veiklos balansą, realistiškai vertiname tai, kad ne vienerius metus anksčiau Šiaulių oro uostas generavo nuostolius. Tikiu, kad mums pavyks įgyvendinti ambicingus tikslus bei užsitikrinti didesnius finansinius išteklius ateityje, siekiant grąžos akcininkei Šiaulių miesto savivaldybei“, – sako A. Kuezada.

Tarptautinėse aviacijos sistemose EYSA/SQQ šaukiniu atpažįstamas Tarptautinis Šiaulių oro uostas atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) reikalavimus.

Savivaldybės įmonės „Šiaulių oro uostas“ informacija ir iliustracija