REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2020 m. Gruodžio 3 d. 14:42

Šiaulių įmonės – koronaviruso gniaužtuose: kas laukia verslo?

Šiauliai

UAB „Interscalit“. A. Rutkausko nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt


156821

Koronaviruso skaičiams ir toliau grėsmingai augant, vis dažniau atsigręžiama į verslininkus. Esą, būtent jie turėtų užtikrinti, kad žmonės darbe išliktų saugūs, o virusas kuo mažiau plistų už įmonės ribų. Antradienį posėdžiavę Šiaulių miesto verslo įmonių atstovai dalijosi COVID-19 valdymo patirtimi. Visi jie tvirtino, kad deda dižiules pastangas, bet dažnai susiduria su dideliu darbuotojų abejingumu, kurį pakeisti darbdavys ne visada yra pajėgus. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus R. Mažeikos teigimu, situacija tiek Šiaulių mieste, tiek visame regione yra sudėtinga. „Nors į ligonines pakenka 5 proc. sergančiųjų, bet mirtingumas nuo COVID-19 ženklus, skaičiai dideli. Vien Šiaulių regione užfiksuota per 200 mirties atvejų. Epidemiologinė situacija yra rimta“, – pakalbį pradėjo Šiaulių ligoninės direktorius.

Pasak jo, situaciją dar labiau apsunkina tai, kad  iš NVSC gauta medžiaga yra menkavertė, nuolat grėsmingai daugėja atvejų, kai atsekti, kur asmuo užsikrėtė neįmanoma. Beveik pusė atvejų lieka neištirti. „Ir visgi kone ketvirtadalis susirgusiųjų pažymi, kad užsikrėtė darbe, todėl labai svarbu sutelkti visas verslo įmones ir kartu kovoti su šiuo virusu. Jeigu neįveiksime šito voratinklio, vėl viskas bus rakinama, uždarinėjama“, – pasakojo R. Mažeika. 

Pasak jo, vieša paslaptis, kad yra verslų, kurie tiesiog ignoruoja viruso plitimą. „Tokioms įmonėms ekonominiai dalykai išlieka svarbesni nei socialiniai. Teko girdėti, kai pakeičiama data, kad tik nereikėtų izoliuoti kontaktą turėjusių darbuotojų. Norisi dar kartą priminti, kad izoliuotis turi ne tik tie, kurie susirgo, bet ir tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju.  Visus reikia izoliuoti 14 parų. Žiauru, bet jeigu to nebus imamasi, virusą suvaldyti bus labai sudėtinga“, – konstatavo ligoninės vadovas. 

Didžiausiu židiniu buvusioje įmonėje – nauji susirgimai

„Neaustinių medžiagų fabriko“ (NMF) įmonių grupės vadovui Stanislovui Grušui vienam pirmųjų teko susidurti su COVID-19 viruso išplitimu. Pasak jo, baimė užsikrėsti ilgai nesitęsė, žmonės greitai pamiršo, ką reiškia, kai įmonė tampa dideliu COVID-19 židiniu: „Baimės greitai baigiasi, šiandien vėl turime naujų atvejų. Vienintelis būdas užkirsti kelią viruso plitimui – testai. Nuolat testuojame darbuotojus įmonės lėšomis. Kitos priemonės nepadeda. Visur turime termovizorius, bet dar niekada jie neparodė koronaviruso“, – situaciją įmonėje apibūdino S. Grušas. 

Įmonės vadovas pripažino, kad suvaldyti  didžiausiu COVID-19 židiniu tapusią įmonę buvo nemenkas iššūkis „Iš viso įmonėje buvo užfiksuoti 41 susirgimas. Teko izoliuoti didžiają dalį įmonės „Interscalit“. Mes – gamybinė įmonė, todėl žmonės negali dirbti iš namų“, – patirtimi dalijosi S. Grušas.

Situacijai blogėjant teko stabdyti veiklą

Koronavirusui įsisukus tarp įmonės darbuotojų, vadovai neatidėliodami turi spręsti, kokias priemones pasirinkti, kad virusas neišplistų. Kartais tenka priimti net itin drastiškus sprendimus. 

UAB „Baltic vairas“ vadovas Žilvinas Dubosas prisipažįsta, kad kai kitos priemonės neveikia, tenka galvoti ne apie finansinius nuostolius, bet apie darbuotojų sveikatą. „Susidariusi situacija lėmė, kad teko stabdyti visos linijos darbą. Turime vieną atvejį gamyboje, ir kiti, kurie dirba netoliese, turi simptomų, tad jau nebedirba“, – pasakojo įmonės vadovas.

Dar sudėtingesnė situacija susiklostė UAB „Grafų baldai“. Direktoriaus Žydrūno Griniaus teigimu, įmonės susidūrimas su COVID-19 baigėsi tuo, kad šiuo metu „Grafų baldai“ priversti stabdyti savo veiklą. Tokį sprendimą teko priimti dėl to, kad viruso plitimą suvaldyti pasidarė pernelyg sudėtinga. „Neužtenka įmonės lėšų, taikomų saugos priemonių, jeigu patys žmonės yra neatsakingi. Net labai neatsakingi!“ – piktinosi įmonės vadovas.

Pasak jo, pasitaikydavo atvejų, kai skirtinguose cechuose dirbantys asmenys, atvažiuodavo ta pačia mašina, kaukių nedėvėdavo, eidavo į darbą sergantys, arba rinkdavosi po darbo į vakarėlius. „Tokiu atveju įmonės vadovybės pastangos reguliuoti darbuotojų srautus, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau kontaktų darbe, lieka visiškai bevaisės“, – konstatavo Ž. Grinius.

Po darbo žmonės karantiną pamiršta

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, kalbėdamas pramonininkų vardu, teigė, kad darbdaviai deda didžiules pastangas, investuoja pinigus, kad viruso plitimas įmonėje būtų suvaldytas, tačiau visos priemonės tampa neefektyvios, kai susiduriama su akivaizdžiu darbuotojų aplaidumu: „Noriu atkreipti dėmesį – mes tikrai atsakingai stengiamės, investuojame dideles lėšas, kad įmonėse būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų, kiek įmanoma reguliuojame darbuotojų srautus, sudarome sąlygas dirbti iš namų. Nepaisant visų pastangų, situacija negerėja. Pažvelkite, kiek žmonių prekybos centruose, viešose vietose. Po darbo valandų karantino tarsi nebėra“, – situaciją apžvelgė V. Lembutis.

Pasak jo, žmonės neįvertina, kokia klastinga gali būti ši liga ir kokias pasekmes ji gali sukelti, todėl įmonių vadovai turėtų informuoti darbuotojus, kad elgtis saugiai svarbu ne tik darbe, bet ir namuose, viešose vietose. „Turime įtikinti darbuotojus neskubėti, atsakingai pasverti kiekvieno susitikimo galimybę. Išmokime gyventi atsakingai, kol bus išsiaiškintos visos viruso detalės. Būkim atsakingi ir jauskimės atsakingais už tuos, su kuriais bendraujame. Artėja Kalėdos, turėkime omenyje, kad galime prarasti svarbiausią dovaną – sveikatą“, – kalbėjo pramoninkų prezidentas.

Situaciją pagerintų emocinis darbuotojų palaikymas

Įmonės „Solidus vox“ vadovė Jurgita Navikienė pasiūlė į situaciją pažvelgti kitaip. Esą, turėtume suprasti ir darbutojus, kurie yra pavargę nuo pandemijos, patiria pernelyg daug baimių, todėl situaciją pagerintų vadovo emocinis palaikymas: „Baimės lygis yra labai didelis. Visi patiriame įtampą, nes užsakymai nebus atlikti laiku. Siūlyčiau  užsiimti prevencija, sveikatinimu, dažniau paklausti, kaip darbuotojas jaučiasi, parodyti jam dėmesį. Mes vienas kitą papildome – kas emociniu palaikymu, kas testais, o kas apsaugos priemonėmis“, – reziumavo J. Navickienė.

 

 

 

 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA