Angle down Atgal

Šiaulių ekonomikai aktyvinti – 7 milijonai eurų: kam paskirstytos lėšos?

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybėje vykusios spaudos konferencijos metu administracijos direktorius Antanas Bartulis pristatė miestui skirtą valstybės finansavimą – iš viso daugiau nei 15 mln. eurų, iš kurių apie pusę sudaro papildomos COVID-19 padariniams švelninti ir ekonomikai skatinti skirtos lėšos.

Apie miestą pasiekusius papildomus milijonus pasakojęs A. Bartulis sakė, kad daugiausiai šių lėšų – 5,5 mln. eurų – skirta Šiaulių oro uosto infrastruktūros plėtros projektui. Dar daugiau nei 5 mln. eurų atiteko Bačiūnų gatvės remonto darbams finansuoti. Likę maždaug 5 mln. eurų smulkesnėmis sumomis paskirstyti kitiems būtiniausiems šiais metais mieste planuojamiems atlikti darbams. Pavyzdžiui, žvyrkeliams asfaltuoti papildomai skirta 134 tūkst. eurų, kelioms miesto mokykloms skirta po kelis šimtus tūkstančių eurų remonto darbams ir t.t.

Visos skirtos lėšos turi būti panaudotos iki šių metų galo – 2020 m. gruodžio mėnesio.

Bačiūnų gatvė. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.
Bačiūnų gatvė. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.

Šiaulių miesto savivaldybė – tarp šalies lyderių

„Besibaigiant karantinui, Vyriausybė skatino tiek verslą, tiek savivaldybes prisidėti savo dalyvavimu prie ekonomikos aktyvinimo ir tam įvairios ministerijos teikė įvairius pasiūlymus dėl galimo papildomo finansavimo“, – spaudos konferencijoje sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Anot jo, dalis lėšų, gautų iš Vyriausybės, galėtų pasitarnauti ekonomikos aktyvinimui arba tiesiog leis greičiau užbaigti tam tikrus projektus.

„Pavyzdžiui, Bačiūnų gatvėje planavome šiemet pabaigti trečią ir ketvirtą etapus, dabar atsiradus finansavimo galimybei mes jau galime pabaigti visus etapus, įskaitant ir penktą-šeštą“, – dėstė A. Bartulis.

Šiems metams Šiaulių miesto savivaldybei skirta 8 mln. eurų iš valstybinių finansavimo šaltinių ir dar papildomai 7 mln. eurų COVID-19 pasekmių švelninimui ir ekonomikos skatinimui.

„Šie šaltiniai yra įvairūs – tai ir mero pastangos, ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir t.t. Visos lėšos yra iš valstybinių šaltinių. Tai papildomi pinigai, kuriems prisiėmėme įsipareigojimą juos panaudoti, kad statybininkai dirbų, kelininkai dirbtų, tokiu būdu būtų formuojami užsakymai ir galėtų valstybė ir Savivaldybė šiais pinigais aktyvinti ekonomiką, – spaudos konferencijoje pasakojo A. Bartulis. – Pinigams apsisukus vieną ciklą, jie iškart „nukrenta“ į valstybės biudžetą – į Sodros biudžetą, į savivaldybės biudžetą, tampa kokios nors įmonės apyvartinėmis lėšomis. Visas šis mechanizmas leidžia aktyvinti šalies ekonomiką. Mes, kaip viena iš šalies savivaldybių, prisiimdami šį įsipareigojimą prisidėsime prie šalies ekonomikos aktyvinimo.“

A. Bartulis taip pat minėjo, kad šiame procese Šiaulių miesto savivaldybė aktyviai dalyvauja ir yra viena iš lyderių: „Su tokiais sprendimais kaip oro uosto finansavimo padidinimas, Bačiūnų gatvės finansavimo padidinimas, tai yra milijoninės lėšos, ir mes tarp savivaldybių esame lyderiai.“

„Direktorius šiek tiek kuklinasi. Tikrai nebuvo taip, kad valstybė tuos pinigus su parašiutu mėto, administracija irgi turėjo daug darbo padaryti, kad atitiktų kriterijus ir gautų tuos pinigus“, – įsiterpė vicemeras Domas Griškevičius.

„Mes tiesiog buvome sąžiningi. Pavyzdžiui, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendraujant jie sakė, imkite tiek, kiek tikrai padarysite. Sakykime, Rėkyvos progimnazija: mes realiai įvertinome, kiek dar būtų galima panaudoti pinigų šiemet, ir pasiėmėme juos. Labai norėčiau padėti prie Rėkyvos progimnazijos milijoną eurų, nes tuomet ateityje būtų mažesnė našta Savivaldybei. Tačiau mes pažiūrėjome atsakingai, kad nereikėtų paimti ir po to grąžinti. Negalime pasakyti, kad tikrai visus projektus pavyks įgyvendinti – gal bus ir koks nesėkmės procentas. Tačiau vien tai, kad turime 15 milijonų eurų per vienerius metus įsisavinti, miestui paspartinti tam tikrus investicinius darbus, mus įpareigoja tikrai atsakingai pasiruošti ir tą padaryti“, – aiškino A. Bartulis.

Šiaulių Rėkyvos progimnazija. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.
Šiaulių Rėkyvos progimnazija. Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.

Remontuos mokyklas

Mokykloms skirtos lėšos bus panaudotos įvairiems remonto darbams atlikti. Medelyno progimnazijai skirta 372 tūkst. eurų, Rėkyvos progimnazijai – 319 tūkst. eurų, Sporto gimnazijai – 260 tūkst. eurų, Sanatorinei mokyklai – 250 tūkst. eurų iš valstybės rezervo.

Gavus daugiau lėšų, kai kurie projektai pajudėjo ir iš mirties taško. Štai Medelyno progimnazijos renovacijos konkurse varžosi jau keturi rangovai, kai anksčiau konkursas jau sykį buvo nutrauktas neatsiradus nė vienam rangovui. Šiuo metu vertinami pateikti pasiūlymai, o rangos darbų sutartį numatyta sudaryti liepos 14 dieną.

„Perskirstėme darbus, kai kurių pozicijų atsisakėme, – priežastis, dėl kurių dabar sulaukta net kelių rangovų pasiūlymų, vardijo A. Bartulis. – Įvertinome, kad grindys mokykloje prieš penkerius metus įrengos ir dar pakankamai kokybiškos, galima jas toliau eksploatuoti, tai jų ir nebelietėme. Nors pačiose klasėse, jeigu pastebėjote, buvo suvestas naujas apšvietimas ir visos sienos liko supjaustytos. Jos užtaisytos, užglaistytos, bet nenudažytos. Dalį sienų dažė pati mokykla, kitoms reikia ir gruntą paruošti, ir visa kita. Tuos darbus sudėliojome ir manome, kad iki metų pabaigos tą apimtį turėtų rangovas padaryti.“

Šiaulių oro uostas. V. Lebedžio nuotr.
Šiaulių oro uostas. V. Lebedžio nuotr.

Daugiausiai dėmesio – Šiaulių oro uosto infrastruktūros plėtrai

Žurnalistai spaudos konferencijos metu A. Bartulio taip pat teiravosi, ar Šiaulių oro uosto infrastruktūros plėtrai skyrus iš viso 5,5 mln. papildomų lėšų, šių pinigų jau bus užtektinai numatytiems darbams įgyvendinti.

„Būtų užtektinai, jeigu Savivaldybei nebereikėtų dar apie 1,5 mln. eurų skirti“, – juokavo Administracijos direktorius. Jis patikslino, kad Savivaldybei trūko daugiau nei 5 milijonų eurų, kuriuos dabar valstybė ir paskyrė dalimis – po 3,2 ir 2,3 mln. eurų.

„Tie 3,2 mln. gauti skolinomosi teise, tad juos reikės grąžinti, tačiau tai labai svarbus vienas iš finansavimo šaltinių. Mes dabar turime maždaug 3,5 mln. eurų skolinimosi galimybę. Jeigu Finansų ministerija įvertindama mūsų skolos lygį, atsiskaitymą, mūsų biužetą ir visa kita mums be problemų davė 3,2 mln. eurų, tai rodo, kad ministerijos akyse mes esame tikrai drausmingi“, – gautu finansavimu džiaugėsi A. Bartulis.

Tiesa, tikėtina, jog ne visus infrastruktūros plėtros darbus pavyks įgyvendinti šiais metais. Pagal sutartį, rangovas turi teisę juos nukelti į ateinančius metus, ir bent jau dalį darbų planuojama vykdyti nebe šiemet, o 2021-aisiais. „Rangovo teigimu, šiemet numatyta įvykdyti darbus už 7 mln. eurų, bet ne už visus 10 mln. eurų“, – sakė A. Bartulis.

Remonto sulauks ir viadukas

Vairuotojams turėtų būti aktualu tai, kad šiųmetinių darbų sąraše numatyti ir Žemaitės gatvės viaduko darbai už 700 tūkst. eurų. Kaip žiniasklaidai teigė A. Bartulis, šį konkursą laimėjo „Šiaulių plentas“.

„Turės būti demontuotos tam tikros nebesaugios konstrukcijos, jos bus sustiprintos, – sakė jis. – Buvo padaryta ekspertizė ir pasakyta, kad viaduko būklė yra nepatenkinama. Mes labai norėjome tą darbą atidėti, kadangi tai labai didelis, autonomiškas ir daug pinigų reikalaujantis objektas, bet pabijojome ekspertizės.“

A. Bartulis pridūrė, kad 700 tūkst. eurų, skirtų viaduko darbams – dar ne galutinė suma, iš viso ji sieks daugiau nei 3 mln. eurų.

Bekita to, Šiaulių laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) plėtrai šiemet taip pat skirta 200 tūkst. eurų, iš viso numatyta skirti 1,8 mln. eurų valstybės lėšų. „Likusi suma bus skirta 2021-ais metais“, – spaudos konferencijoje sakė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius. Jo teigimu, jau šią savaitę vyks susitikimas, kurio metu ir bus aptarti klausimai dėl LEZ plėtros.

Daugiau informacijos apie šiemet numatomus darbus ir paskirstytas lėšas – Šiaulių miesto savivaldybės pateiktame dokumente:

comment Skaitytojų komentarai (4)

Taip pat skaitykite