Angle down Atgal

Šiaulių Dainų progimnazijos direktorė: lyderystė mokykloje – tai ne vien mokyklos vadovo veikla

Asta Vaičiūnienė, Šiaulių Dainų progimnazijos direktorė, Šiaulių universiteto edukologijos magistrantūros studijų programos absolventė, tikslingai rinkosi edukologijos magistrantūros studijas, žinodama, kokias kompetencijas nori plėtoti. Anot A. Vaičiūnienės, studijos universitete pateisino lūkesčius, jos leido pagilinti edukologijos ir tarpdisciplinines žinias, įgyti švietimo reiškinių, procesų tyrėjos kompetencijų, kurios labai aktualios vadybiniame darbe. Magistro darbo vadovės profesorės Aušrinės Gumuliauskienės paskatinta, studijuodama magistrantūroje pradėjo gilintis į mokyklos vadovų ir mokytojų lyderystės vystymo problematiką. A. Vaičiūnienės paprašėme plačiau papasakoti apie savo atliktus tyrimus ir jų rezultatus.

Magistrantūros studijų metu gilinotės į švietimo lyderystės problematiką. Kuo ji aktuali?

– Tyrimo tema „įtraukė“ mane ilgam, iki šiol domiuosi šia problema ir bendradarbiaudama su buvusia darbo vadove prof. A. Gumuliauskiene atlieku tyrimus, jų rezultatais remiuosi mokyklos, kuriai šiuo metu vadovauju, bendruomenei priimant svarbius sprendimus.

Švietimo lyderystės problematika įvairiapusiškai nagrinėjama užsienio ir Lietuvos autorių. Ilgametės mokslininkų tyrimų įžvalgos apie lyderystės reikšmingumą sisteminiams švietimo ir mokyklos kokybiniams pokyčiams tapo svarbiomis Europos sąjungos ir nacionalinių švietimo politikos dokumentų bei jų įgyvendinimo programų nuostatomis.

Šiandien lyderystės vystymas mokykloje nebėra siejamas tik su mokyklų vadovų kaip lyderių veikla. Šiuolaikinis tvarus mokyklų tobulinimas turi būti paremtas lyderystės pasidalijimu tarp suinteresuotų šalių, įsipareigojimu bendriems tikslams, dėmesiu mokymuisi ir pažangai, dalijimusi, įgalinimu, aiškia atskaitomybe, įsivertinimo duomenimis grįstais sprendimais ir kt..

Kokius atlikote tyrimus? Kaip galėtumėte apibūdinti šiandieninę mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės raiškos situaciją ir kas jai turi įtakos?

– Pirmąjį mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės raiškos tyrimą atlikau 2013 metais 7 Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklose (4 progimnazijose ir 3 gimnazijose). Tyrime dalyvavo 210 respondentų iš 7 Šiaulių miesto gimnazijų ir progimnazijų: 193 mokytojai ir 17 mokyklų vadovų (direktoriai, pavaduotojai, skyrių vedėjai). Analogiškas tyrimas tose pačiose mokyklose buvo pakartotas 2018 metais, siekiant išsiaiškinti lyderystės pokyčius mokykloje. Tyrimo metu buvo vertintas mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystės potencialas, sąlygos jos raiškai, raiškos ypatumai , nuostatos formalios asmeninės pedagogų lyderystės atžvilgiu, lyderystės rezultatų dinamika. Pakartotinis tyrimas atskleidė, kad lyderystė nėra statiška, jos raidai mokykloje įtakos turi visas kompleksas išorinių ir vidinių veiksnių. Lyginant 2013 m. ir 2018 metų tyrimų rezultatus, stebima mokytojų teigiamos pozicijos formalios asmeninės lyderystės (norėtų tapti mokyklų vadovais) atžvilgiu ūgties tendencija: 2013 m. – 5 proc., 2018 m. - 18 proc. tyrimo dalyvių įvardijo, jog norėtų tapti mokyklų vadovais, 13,1 proc. nėra apsisprendę, tačiau pasiryžtų tokiam sprendimui tik esant atitinkamoms aplinkybėms. Tai rodo, jog pedagogų motyvacija tapti mokyklų vadovais išlieka aktuali problema. Tokia pozicija išreiškia mokytojų požiūrį į aptariamą reiškinį, kuris susiformuoja per asmeninę jų patirtį, vertinant mokyklos vadovo pareigybei priskiriamas funkcijas, atsakomybes, reikalavimus, vadovavimo ugdymo įstaigai galimybes, pasekmes, švietimo politikos, mokyklų vadovų atestacijos ir konkursų pertvarkos kontekstą. Pedagogų pozicija tuo pačiu atspindi jų asmeninių profesinės veiklos, karjeros tikslų, vadovavimo gebėjimų, kompetencijų, savybių, galimybių įsivertinimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei ketvirtadalis tyrime dalyvavusių mokytojų nenori tapti mokyklos vadovais, nes jiems patinka pedagoginis darbas, 16,3 proc. pažymėjo atsakomybės baimę, 13,1 proc. – nepakankamas savo vadybines kompetencijas, gebėjimus, 13,3 proc. mokytojų vadybinė veikla apskritai nedomina, administracinis darbas jiems nepatinka. Paanalizavus mokytojų profesinio tobulėjimo kryptis nustatyta, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių (79,4 proc.) tobulina savo dalykines, 10,3 proc. – vadybines kompetencijas. 10,3 proc. respondentų gilina psichologines žinias.

Lyderystės raiškai mokykloje turi būti kuriamos prielaidos ir sąlygos, kad ji būtų vystoma visos mokyklos bendruomenės mastu, o taip pat palaikoma steigėjų ir socialinių partnerių. Mokyklos savarankiškai pasirinktas veiklos organizavimas ir valdymas yra prielaida lyderystės vystymo modeliui formuotis ir pasiekti geresnių ugdymo bei veiklos rezultatų. Tam būtini ir kultūriniai mokyklos pokyčiai. Mokyklų vadovų ir mokytojų buvo prašoma įvertinti savo mokyklos lyderystės vystymo (skatinimo ir raiškos) situaciją. Lyginant 2013 m. ir 2018 m. duomenis, nustatytas pozityvus lyderystės vystymo mokykloje galimybių pokytis mokytojų mentorystės, darbuotojų skatinimo, pedagogų lyderystės potencialo vertinimo, objektyvios darbuotojų atrankos politikos srityse. Tai įrodo augančią pasidalintosios lyderystės raišką. Pastebėti reikšmingi skirtumai pedagogų dalyvavimo skatinimo srityje – pedagogai yra labiau skatinami dalyvauti gerosios patirties sklaidos bei mokyklos valdymo procesuose. Nustatyti reikšmingi pozityvūs pokyčiai mokytojų veiklumo skatinimo srityje ypač už „klasės ribų“. Atkreiptinas dėmesys, kad nors rodiklio „mokytojų skatinimas dalyvauti ugdymo tobulinimo procesuose“ vertinimo vidurkis pablogėjo, visiškai pritariančių šiam teiginiui respondentų per penkerius metus padidėjo daugiau nei 11 procentų.

Didėjančias lyderystės raiškos mokykloje galimybes atspindi didžiausiu pokyčiu (24,4 proc. respondentų daugiau) įvertintas rodiklis „mokytojai turi galimybę gauti mentoriaus ar konsultanto pagalbą ar patys jais būti“. Eurydice (2013) duomenimis, „dažniausia pagalbos priemonė, rekomenduojama Europoje, yra mentorystė: patyręs mokytojas, turintis didelį darbo stažą, paskiriamas atsakingu už ką tik profesiją įgijusiam mokytojui teiktiną pagalbą“. Įvedus mokytojų etatinio apmokėjimo tvarką, susidarė palankios sąlygos mokytojų mentoriavimo galimybes išnaudoti Lietuvoje.

Pažymėtina, jog didėja mokyklos bendruomenės pasitikėjimas lyderiais ir mokyklos atvirumas bei atskaitomybė visuomenei. Vadovų kaip tikrųjų lyderių, įsipareigojusių organizacijai, savo asmeniniu pavyzdžiu darančių teigiamą įtaką darbuotojams vertinimas, remiantis tyrimų rezultatais, išliko nepakitęs ir tai aktualizuoja mokyklų vadovų – tikrųjų lyderių poreikį dabarties ir artimiausios ateities perspektyvoje.

Kokia yra pačių mokyklų vadovų ir mokytojų pozicija apie lyderystės pokyčius jų mokyklose?

– Tyrimo rezultatai rodo, kad 93,05 proc. tyrimo dalyvių teigiamai vertina lyderystės vystymo pokyčius savo mokyklose. Per pastaruosius penkerius metus daugiausia pokyčių įvyko trijose lyderystės vystymo srityse: mokytojų lyderystės skatinimo ir vertinimo, kiek mažiau - mokytojų dalyvavimo šalies ir tarptautiniuose projektuose (veiklose ,,už mokyklos ribų”) bei dalyvavimo sprendimų priėmime ir įvairiose mokyklos veiklose. Lėčiausiai kinta gerosios lyderystės praktikos sklaidos procesas. Tai leidžia teigti, kad mokyklose yra susiformavusi savita mokytojų lyderystės skatinimo ir raiškos (vystymo) praktika; lyderystės vystymo situacija labai priklauso nuo asmeninės mokyklos vadovų lyderystės ir pozicijos lyderystės plėtros atžvilgiu; mokytojų lyderystė atskirose mokyklose skirtingu intensyvumu skatinama ir reiškiasi įvairiose mokyklos veiklos srityse, nėra susijusi tik su tiesioginėmis pedagogo funkcijomis; mokytojų lyderystės vystymas yra orientuotas į pedagogų mokymąsi (itin svarbu ugdymo kokybei), atsakomybės pasidalijimą (kinta mokyklos vadybos procesai), dalyvavimą mokyklos valdymo procesuose, remiasi bendradarbiavimo, komandinio darbo plėtra. Šie požymiai būdingi sisteminei lyderystės plėtotei, integruoja pasidalytosios ir lyderystės mokymuisi bruožus. Mokytojai žymiai akyviau įsitraukia į mokymosi tinklus, rengia projektus; dalyvauja mokyklos veiklos kokybės stebėsenos ir vertinimo procesuose; kuria karjeros planus, planuoja papildomai studijuoti; prisiima atsakomybę už savo profesinį tobulinimasi, ragina kitus tobulėti.

Gal domėjotės, kokie, mokyklų vadovų ir mokytojų nuomone, turėtų vykti pokyčiai lyderystės vystymo srityje?

– 2018 metų tyrimo metu siekta išsiaiškinti tyrimo dalyvių poziciją apie būtinus pokyčius lyderystės vystymo mokykloje perspektyvoje. Išanalizavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, jog kiek daugiau nei dešimtadalis. tyrimo dalyvių yra įsitikinę, jog lyderystės vystymo srityje jų mokykloje nereikalingi pokyčiai; reikia tęsti tai, kas vyksta dabar. Beveik pusė tyrime dalyvavusių mokytojų ir vadovų mano, kad pokyčiai reikalingi ir argumentavo savo poziciją.

Pakankamai reikšmingais lyderystės plėtrai laikomi ir švietimo politikos formavimo bei įgyvendinimo principai. Švietimo sistemoje mokyklų vadovai ir pedagogai pasigenda aiškumo ir tęstinumo. Tai yra akivaizdi šių dienų šalies švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo aktualija. Ne mažiau aktualus klausimas yra dialogo kultūros, bendradarbiavimo stoka visuose švietimo sistemos lygmenyse. Lyderystės vystymo mokykloje perspektyvos taip pat siejamos su: mokyklų vadovų rotacija, asmeninės mokytojų atsakomybės didinimu, pačių mokytojų didesniu aktyvumu, iniciatyvumu, bendradarbiavimo plėtote, lyderystės plėtra už mokyklos ribų, lyderių vertinimu, jaunų pedagogų įsijungimu, įtraukimu, didesnėmis pedagogų ambicijomis tapti formaliaisiais lyderiais, inovatyvių mokytojų skatinimu, vadovavimo mokyklai stiliaus pokyčiais, pedagogų tarpusavio santykių kaita, pagarbos mokytojo profesijai didinimu, tėvų įtraukimu, dalyvavimu mokyklos sprendimų priėmime, mokytojų – lyderių darbo patirties sklaida ir kt.. Darytina prielaida, kad tyrimo dalyvių įvardinti reikalingi lyderystės vystymo pokyčiai yra tie veiksniai ir gairės, kurie, jų nuomone, turi didžiausios įtakos lyderystės mokykloje vystymui artimiausioje ateityje.

Jūsų tyrimai rodo, kad lyderystė mokykloje šiandien nebėra siejama vien su ugdymo procesu, tiesioginėmis pedagogų funkcijomis ir atsakomybe už ugdymo(-si) proceso rezultatus.

– Iš tiesų, šiuolaikinių švietimo tendencijų kontekste lyderystė mokykloje suvokiama daug plačiau, sistemiškai. Mokyklos vadovų ir mokytojų lyderystės įtaka mokyklos veiklos kokybei bei mokyklos kultūrai per pastaruosius penkerius metus tyrime dalyvavusiose mokyklose reikšmingai nepadidėjo ir išlieka problemine sritimi, reikalaujančia pokyčių.

Mokytojų atsakomybės kultūra kinta lėčiau nei mokymosi kultūra. Nėra visiškai įsitikinta vadovų ir mokytojų lyderystės įtaka mokyklos tikslų įgyvendinimui, mokymosi kultūros pokyčiams, tačiau vis mažiau abejoja lyderystės įtaka racionalių sprendimų priėmimui. Nustatyti skirtingo stiprumo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp mokytojų ir vadovų lyderystės vystymo bei mokyklos valdymo ir kultūros pokyčių suponuoja išvadą, kad siekiant visuminių mokyklos veiklos kokybinių pokyčių, būtina skatinti lyderystę mokykloje, lyderių dalyvavimą mokyklos valdymo procesuose, formuoti mokyklos kokybės kultūrą, aktualizuojant mokytojų bendradarbiavimo, mokymosi, atsakomybės sritis.

Dėkojame už pokalbį ir linkime sėkmės profesinėje bei vadybinėje veikloje.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite