Šiaulių apskrityje daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis

Šiauliai
Lolita Strazdauskienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (NVSC Šiaulių departamentas) informuoja, kad pir­mąją šių me­tų sa­vai­tę (sau­sio 1–7 d.), ser­ga­mu­mas gri­pu ir ūmio­mis vir­šu­ti­nė­mis kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis (ŪVK­TI) padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose. Dominuoja ŪVKTI, sergamumas gripu išlieka žemas.

Per savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo nuo 34,3 iki 44,4 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI išlieka Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone (žr. lentelę).

1-ąją šių metų savaitę, ŪVKTI susirgo 1 175 Šiaulių apskrities gyventojai, iš visų susirgusiųjų – daugiausia serga vaikai (58,7 proc.). Gripas kliniškai diagnozuotas 11-ai suaugusių asmenų. Daugiausia gripo atvejų užregistruota Šiaulių mieste.

Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo ženkliai didesnis ir siekė 57,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų per savaitę, gripu sirgo 119 asmenų.

Sergamumas gripu ir ŪVKTI Šiaulių apskrityje 1 sav. (sausio 1–7 d.)

Administracinė teritorija

Gripo atv.sk.

Gripo ir ŪVKTI atv. sk.

Rodiklis,

atv./10.000 gyventojų

Šiaulių miestas

8

706

70,1

Šiaulių rajonas

0

67

16,3

Akmenės rajonas

1

46

23,1

Joniškio rajonas

0

41

18,7

Kelmės rajonas

0

94

34,6

Pakruojo rajonas

2

82

41,3

Radviliškio rajonas

0

150

41,1

Šiaulių apskritis

11

1186

44,4

NVSC Šiaulių departamento specialistai primena:

  • 20172018 m. sezoninio gripo vakcina apsaugo nuo šiuo metu aplinkoje cirkuliuojančių gripo virusų: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Jei dar nespėjote pasiskiepyti, patariama paskubėti ir dėl skiepų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Susirgus gripu ar ŪVKTI rekomenduojama pasilikti namuose nevykti į darbą, neleisti sergančių vaikų į ugdymo įstaigas ir dėl gydymo kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, tai yra kosint, čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite.
  • Kuo dažniau plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių.
  • Dažnai vėdinti ir valyti drėgnu būdu patalpas, ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių.
  • Saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis (nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu).