Daugiau meilės. „Juokais ir kartu ne juokais sakau savo klientėms: „Daugiau meilės namuose.“ Porą minučių ilgiau pabūkite prie veidrodžio ir iškart būsite gražesnės“, – šypsosi A. Jurkevičius. Monikos Lukianskienės nuotr.
Angle down Atgal

Šiauliečio stilisto klientų sąraše – net Eros Ramazzotti

Šiauliuose gimusį ir augusį plaukų stilistą Andrių Jurkevičių lengva supainioti su gryna-krauju italu, stebėtinai gerai kalbančiu lietuviškai. Itališkos jo manieros, išvaizda ir akcentas, tariant žodžius gimtąja kalba. Nieko keisto – Milane Andrius gyvena ir dirba beveik penkiolika metų. „Baikite, jeigu pabūčiau Lietuvoje mėnesį, akcentas ir manieros kaipmat išgaruotų“, – nusijuokia jis, išgirdęs mano pastebėjimus.

Kerpant visuomet būna emocijų

A. Jurkevičiaus viešnagė gimtajame mieste trumpa. „Kiekvieną kartą, kai turiu atostogas, atsiranda dilema: važiuoti prie jūros ar sugrįžti į Šiaulius“, – šypteli jis.

Tiesa, kaži ar šį Andriaus vizitą būtų galima pavadinti atostogomis: plaukų stilistas ne tik aplankė artimuosius, draugus, bet ir surengė keletą fotosesijų bei darbavosi viename Šiaulių grožio salonų. Šiaulietėms Andrius negaili komplimentų: „Vienas dalykų, kurių man trūksta Italijoje, tai lietuvės. Nesvarbu, kad gražios iš prigimimo, jos vis tiek rūpinasi savimi: sutvarkyti jų antakiai, nagai. Italės priešingai: nors rengiasi stilingai, bet pastangų į save įdeda kur kas mažiau...“

Sužavėtas A. Jurkevičius liko ir į jo kėdę atsisėdusių šiauliečių drąsa, gera nuotaika. „Kad ir kokią didelę patirtį turėtų plaukų stilistas, kerpant visuomet būna emocijų. Ir gražių, ir negražių. Jeigu iš klientės jauti supratimą, pasitikėjimą, viskas puiku. O kai yra nepasitikėjimas, užsidarymas, energijos automatiškai susikerta“, – įsitikinęs Andrius, kurio klientų sąraše – ir žinomo Italijos atlikėjo Eros Ramazzotti vardas.

Fotosesijos. Viešėdamas Šiauliuose, stilistas surengė fotosesijas Kryžių kalne, Šiaulių universiteto bibliotekoje. Andriaus Mačiūno nuotr.
Fotosesijos. Viešėdamas Šiauliuose, stilistas surengė fotosesijas Kryžių kalne, Šiaulių universiteto bibliotekoje. Andriaus Mačiūno nuotr.

Šiaulius prisimena su nostalgija

Sakoma, kad pokyčiai geriausiai matomi šviežia akimi, tad A. Jurkevičiaus pasiteirauju, kaip pasikeitė jo retkarčiais aplankomi Šiauliai. „Palyginus su Milanu, Šiauliuose yra visai kiti ritmai, čia labai ramu. Bet matau, kad gyvenimas nestovi vietoje. Miestas tapo modernesnis“, – atsako jis.

Į Šiaulius Andriui grįžti visuomet malonu – vaikystėje ir paauglystėje čia jautėsi laimingas. Prisimena turėjęs daug veiklos: lankė jaunųjų menininkų klubą M13, šokių kolektyvą „Želmenėliai“, kurio vadovę, Šiaulių garbės pilietę Aldoną Aleksandrą Masėnienę mini gražiu žodžiu.

Su „Želmenėlių“ šokėjais A. Jurkevičius išmaišė ne tik visą Lietuvą, bet ir aplankė nemažai užsienio šalių. Jo akiratį anuomet taip pat praplėtė atostogos Italijoje, kurioje gyveno tolimi giminaičiai. Šiauliai, tokie savi ir mieli, tapo per maži. „Baigęs vidurinę, norėjau bet kokia kaina išvažiuoti studijuoti į sostinę“, – sako stilistas.

Šiauliai–Vilnius–Milanas

Savo norą jis įgyvendino – Vilniaus dailės akademijoje pradėjo studijuoti skulptūrą. Tiesa, šios studijos truko tik metus. „Skulptūra nebuvo mano svajonių profesija. Iš tiesų svajojau apie architektūrą arba interjero dizainą. Tačiau įstoti į šias specialybes buvo sunku, reikėjo stipraus pasiruošimo – tai kainavo. O aš užaugau laimingoje, bet neturtingoje šeimoje“, – pasakoja A. Jurkevičius.

Andrius neslepia: pirmaisiais studijų metais būta daug vakarėlių, laisvo ir linksmo gyvenimo. „Vienu momentu supratau, kad nuo visko tuoj sprogs galva. Tuo metu mano tėvas gyveno Italijoje. Nuvažiavau pas jį pailsėti porai savaičių. Kai jis mane pamatė, iš karto pasakė, kad atrodau sutrikęs, nežinantis, ką daryti“, – prisimena jis.

Prabėgo viena savaitė, antra, trečia, ketvirta, o A. Jurkevičius gyventi į Lietuvą taip ir nebegrįžo. „Galutinai įsimylėjau Italiją ir nusprendžiau pasilikti“, – sako.

Naujiesiems metams – gėlės ir blizgesys

Jį ypač sužavėjo madų sostine tituluojamas Milanas, kuriame visus šiuos metus dirba ir jaučiasi atradęs save, nors pasirinkta profesija neturi nieko bendro nei su skulptūra, nei su architektūra, nei su interjero dizainu.

Atsidūręs Milane, A. Jurkevičius įstojo į „Polverini“ akademiją mokytis klasikinės kirpėjų technikos. Reikėtų paminėti, kad iki tol jis niekuomet nelaikė rankose kirpėjo žirklių. Dar įdomiau tai, kad jau po savaitės akademijos vadovė pasiūlė A. Jurkevičiui darbą savo grožio salone.

Prisimindamas sėkmingą karjeros pradžią, Andrius sako, kad greičiausiai tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje. Nepamaišė įgimta charizma, asmeninės savybės. „Mano darbas nėra lengvas. Turi pasižymėti didele kantrybe, būti darboholiku, kartais – net psichologu“, – sako Andrius, kuris po keliolikos darbo metų vien šukuosenomis neapsiriboja. Kuria makiažą, organizuoja fotosesijas ir kirpėjų kursus. „Man patinka dirbti su jaunimu, dalytis patirtimi. Profesijoje nesu pavydus“, – priduria.

O štai turėti sėkmingą socialinį gyvenimą Milane pavyko ne iš karto. „Prie milaniečių sunku prieiti. Tai, kad esi užsienietis, jiems nemaišo, bet, norint santykius paversti draugyste, reikia daug pastangų, daug laiko“, – teigia Andrius.

Iš madas diktuojančio ir kuriančio Milano atvykęs stilistas sako, kad dabar „ant bangos“ 80-ųjų metų dvasia alsuojančios šukuosenos. „Ateityje eisime vis arčiau 2000-ųjų. Bet jeigu pasakysiu, kad dabar madingas kare kirpimas, ar tai reikš, kad visos turi vaikščioti su kare? Tikrai ne. Visų pirma, reikia turėti savo stilių arba mokėti užbėgti madai už akių“, – šypteli.

Pokalbiui artėjant į pabaigą, A. Jurkevičius pataria, kaip atrodant pasitikti Naujuosius metus. „Tie, kas mane pažįsta, žino, kad mėgstu gėles plaukuose. Tiks ir blizgios detalės. Blizgesys buvo dingęs, bet vėl sugrįžo“, – sako jis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite