Šiauliečiams apkarto stadiono kaimynystė

Šiauliai
„Vasarą stadiono teritorijos niekas neprižiūri, nekontroliuoja, todėl ir kyla problemų. Stadione žaidžiama iki išnaktų. Triukšmas, keiksmažodžiai – o mes auginame mažą vaiką. Dėl kamuolių ir dėl smagumo vaikai landžioja po kiemus, laipiodami laužo tvorą, ją apšlapina“, – pasakoja Šarūnas. (Ša­rū­no J. as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prieš dvejus metus atidarytas Jovaro progimnazijos stadionas vienus džiugina, kitiems gadina nervus ir sveikatą. Aplink stadioną gyvenantys žmonės skundžiasi čia besilankančių jaunuolių elgesiu: šie nesibodi dėl kamuolių įsiropšti į svetimą balkoną, laužo tvoras ir netgi jas „pažymi“.

Pareigūnai juokėsi

„Dvi vasaras kentėjome dantis sukandę“, – sako šalia stadiono gyvenantis Šarūnas. Būtent šiltuoju metų laiku stadiono kaimynystė tampa nepakenčiama. „Vasarą stadiono teritorijos niekas neprižiūri, nekontroliuoja, todėl ir kyla problemų. Stadione žaidžiama iki išnaktų. Triukšmas, keiksmažodžiai – o mes auginame mažą vaiką. Dėl kamuolių ir dėl smagumo vaikai landžioja po kiemus, laipiodami laužo tvorą, ją apšlapina“, – pasakoja Šarūnas.

„Krenta ir krenta tie kamuoliai, – antrina stadiono pakrašty gyvenantis Romas. – Kai vyksta treniruotės, dar nieko – vaikai prižiūrimi, bet vasarą čia prisirenka tokių neorganizuotų grupelių.“

Dėl triukšmo, išlaužytos tvoros Šarūnas ne kartą kvietė policijos pareigūnus. Jie išvaiko vėlyvu metu triukšmaujančius jaunuolius, bet kiekvieno, landžiojančio į svetimus kiemus, nesugaudys.

Šarūnas prisimena, kad pareigūnai juokėsi, pamatę, kokio aukščio tinklai „saugo“ žmones nuo kamuolių lietaus. „Sakė, kad turėtų būti bent dviem metrais aukštesni“, – pastebi jis.

Maža to, stadiono gale esančioje apsauginėje tvoroje žiojėja beveik 20 metrų tarpas. Dėl jo jaunieji chuliganai gali nesunkiai pasiekti Šarūno tvorą ir kiemą. „Jeigu tą atkarpą užtvertų, gal tada nebelaipiotų?“ – svarsto Šarūnas.

Direktorius: tvarką turi prižiūrėti patys piliečiai

Šiaulietis sako skundęsis Jovaro progimnazijos direktoriui Arvydui Kukanauzai, tačiau pagalbos nesulaukė: „Iš pradžių jis gražiai šnekėjo, bet paskutinį kartą tiesiai šviesiai pasakė: ne mano problema.“

Kalbėdamas su žurnalistais, A. Kukanauza nestokojo geros nuotaikos. Džiaugėsi, kad vaikai, užuot šlaistęsi gatvėmis, naudojasi stadionu, bei pridūrė, kad visuomet atsiras nepatenkintųjų. „Naujasis stadionas būna atviras visiems visą parą. Mokykla juo naudojasi iki pamokų pabaigos. Po to jame sportuoja Futbolo akademijos auklėtiniai, kiti vaikai ir miestiečiai. Tvarką jame turi prižiūrėti patys piliečiai, informuoti atitinkamas institucijas, prireikus – kviesti pareigūnus“, – aiškino direktorius.

Pasiteiravus, ar planuojama užtverti 20 m tarpą stadiono gale įrengtoje apsauginėje tvoroje, A. Kukanauza patarė kreiptis į Statybos ir renovacijos skyrių. Pasak jo, šio skyriaus specialistai derino projektą, vykdė statybos darbų priežiūrą.

Policija bejėgė, bet kreipkitės į policiją

Vienas iš 2016 m. pastatyto stadiono iniciatorių – Seimo narys Valerijus Simulikas. „Dėl stadiono eksploatacijos, kiek žinau, yra atsakinga stadiono savininkė – Šiaulių miesto savivaldybė. Suprasdamas, kad žmonėms nepatogu, jų kreipimąsi perduosiu Savivaldybei“, – pažadėjo Seimo narys, sužinojęs apie gyventojų problemą.

Belieka tikėtis, kad V. Simulikas gaus kitokį atsakymą nei „Etaplius“ savaitraštis. „Ši situacija turėtų būti sprendžiama su policijos pagalba. Taip pat, jeigu tai yra nepilnamečiai asmenys, policija galėtų bendradarbiauti su Šiaulių miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų tokioms situacijoms suvaldyti“, – teigė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vyr. specialistas Paulius Stočkus.

Atsakymo iš Statybos ir renovacijos skyriaus specialistų „Etaplius“ redakcija dar laukia.

Kol gyventojų skundai kybo užburtame rate, Šarūnas žada nenuleisti rankų: „Kviesiuosi specialistus, kad patikrintų triukšmo lygį. Kiek esu matęs stadionų, visur yra buferinės zonos, gatvės ar tiesiog didesnė teritorija. Čia nieko nėra, nes neužtenka ploto, ir dėl to visi kaimynai kenčia. Suprantu, kad stadionas padarytas bendruomenei, kad džiaugtųsi, naudotųsi, bet mes irgi esame tos bendruomenės dalis.“