Žiūrėsime filmą apie su Kėdainiais susijusį Piotrą Stolypiną ir jo šeimą

Kaunas
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sausio 10 d. (ketvirtadienį) Daugiakultūriame centre 17.30 val. bus rodomas filmas „Riteris ir freilina. Portretas Lietuvos fone“ apie P. Stolypiną ir jo žmoną Olgą. Filmo premjeroje dalyvaus režisierius Pavelas Medvedevas, prodiuseris Sergėjus Lichotkinas, scenarijaus autorius Zdislavas Juchnevičius.

Piotras Stolypinas yra susijęs su Kėdainių rajonu: gyveno tėvo įsigytame Kalnaberžės dvare. vėliau Kalnaberžėje atostogaudavo, 1911 m. Dotnuvos dvare (Kėdainių r.) įkūrė Žemės ūkio mokyklą. Prieš kelis metus Kėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvės kieme buvo pastatytas Piotrui Stolypinui skirtas paminklas, mat 1889–1911 m. jis yra buvo cerkvės bendruomenės garbės narys.

1990 m. išleista P. Stolypino dukters Marijos Bok (Мария Бок) atsiminimų knyga„П. А. Столыпин: воспоминания о моем отце“. Čia daug vietos skiriama P. Stolypino gyvenimui Lietuvoje, taip pat ir Kėdainių rajone.

Trumpa jo biografija. 1869–1974 m. gyveno tėvo įsigytame Kalnaberžės dvare. 1874–1879 m. su šeima gyveno Vilniuje. Mokėsi Vilniaus berniukų gimnazijoje. 1885 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Dirbo Rusijos Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1886 m. – Žemės ūkio departamente. 1889–1899 m. buvo Kauno apskrities, 1899–1902 m. buvo Kauno gubernijos bajorų vadovas. 1889–1902 m. gyveno Kalnaberžės dvare, vėliau Kalnaberžėje atostogaudavo. Kaune P. Stolypinas įsteigė žemės ūkio draugiją, savo dvare kūrė mokyklas sodiečių vaikams. 1911 m. Dotnuvos dvare (Kėdainių r.) įkūrė Žemės ūkio mokyklą. 1902 m. buvo Gardino (Baltarusija), 1903–1906 m. – Saratovo (Rusija) gubernatorius. Nuo 1906 m. buvo Rusijos vidaus reikalų ministras ir ministrų tarybos pirmininkas. Vadovavo slopinant 1905 m. liepos revoliuciją, įvedė karo lauko teismus. 1906 m. parengė agrarinę reformą (dabar vadinamą Stolypino reforma). 1907–1914 m. Stolypino reforma buvo vykdoma ir Lietuvoje. Į vienkiemius buvo išskirstyti Kauno ir Vilniaus gubernijų kaimai. 1907 m. birželį paleido II Valstybinę Dūmą, įvedė naują rinkimų sistemą. 1910 m. P. Stolypino iniciatyva buvo apribotos Suomijos parlamento kompetencijos. P. Stolypino pertvarkymai sukėlė radikalių visuomenės grupių nepasitenkinimą. 1905–1911 m. prieš jį surengta 11 pasikėsinimų. 1911 m. rugsėjo 18 d. buvo mirtinai sužeistas esero D. Bogrovo Kijevo teatre (Ukraina). Palaidotas Kijevo Pečersko Lavros kapinėse. (Parengta pagal http://www.vilnijosvartai.lt informaciją.