Angle down Atgal

Ši žiema – ideali erkėms

Net ir visko patyrusiems greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojams naujiena viduryje žiemos konsultuoti pacientą, kuriam įsisegė erkė, tačiau medicinos entomologei Mildai Žygutienei tai - visai tikėtina, turint omenyje nepaprastai keistus gamtinius reiškinius, kuriuos stebime Lietuvoje.

„Gal tik prieš porą savaičių užšalo viršutinis dirvos sluoksnis, ir tai ne visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, aplink Klaipėdą visada būna 6-8 laipsniais šilčiau. Gali būti, kai kur dar net neužšalo viršutinis žemės sluoksnis, o tokiu atveju visai tikėtinas erkių aktyvumas“, - Eltai sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro epidemiologinės priežiūros skyriaus vadovės pavaduotoja M. Žygutienė.

Pasak specialistės, žiemą aktyvių erkių nėra daug, tačiau pasakyti, kad nėra nė vienos, negalima.

„Kas netiki klimato šiltėjimu, ši žiema - geriausias įrodymas. Tuoj vasaris, o jau kartais nuo pirmos kovo dekados Lietuvoje prasideda vadinamasis pavasarinis erkių aktyvumas“, - atkreipė dėmesį medicinos entomologė.

Kaip pabrėžė M. Žygutienė, pačios erkės tikrai nesikeičia, aktyvios žiemą nėra kokios nors mutantės.

„Mūsų vietinės, paprastos erkės taip prisitaikiusios, kad šaltas žiemos oras joms nebaisus. Žudančiai erkes veikia, jei labai stipriai pašąla be sniego. Tačiau ir pačioje žemiausioje temperatūroje, jei pasnigę, jos puikiausiai peržiemoja“, - pasakojo medicinos entomologė.

Šiuo metų laiku tikimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis nėra didelė ne vien dėl sumažėjusio jų aktyvumo, bet ir dėl žmonių elgsenos. Nemaloniu oru tiesiog mažiau laiko leidžiame lauke, į gamtą išsiruošiame šiltai apsirengę, avime uždara avalyne.

„Tik tiek, kad, jei įsikabina erkė, žmonių budrumas sumažėjęs iki minimumo. Niekas neįsivaizduoja, kad tokiu metu gali būti aktyvių erkių, galvoja, kad jau spalį jos nurimsta ir eina žiemos miego. Tačiau taip tikrai nėra. Ir jei ant drabužių pasikabina erkė, žmogus jos nepastebi, tad šliaužiodama sugebės per rankovę įlįsti ir įsisiurbti“, - aiškino M. Žygutienė.

Jeigu lauke pliusinė temperatūra, daug laiko leidžiantiems gamtoje daktarė patarė likti budriems, grįžus namo apsižiūrėti.

Ar tiesa, kad jeigu žiema - šilta, pavasarį ir vasarą lauk erkių ir kitų kraujasiurbių antplūdžio? M. Žygutinė tai patvirtino paaiškindama, kaip šilta žiema puoselėja nariuotakojų populiaciją: per didelius šalčius dalis kenkėjų žūva, o tokia šilta žiema, kaip šiemet, turi labai teigiamos įtakos visų kenkėjų išgyvenimui.

„Pastaruoju metu klimatinės sąlygos erkėms daugintis - idealios“, - sakė gydytoja.

Kaip priminė ULAC atstovė, dabar - tinkamiausias metas skiepytis nuo erkinio encefalito suaugusiems ir vaikams, kurie nėra to padarę.

Vakcinaciją nuo erkinio encefalito rekomenduojama pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Nuo šios erkių platinamos ligos žmogus tampa visiškai apsaugotas praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo. Nepasiskiepijusiems asmenims rekomenduojamos individualios apsaugos priemonės.

Kaip ne kartą rašė ELTA, erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad jį sukelia virusas, kurio negali neutralizuoti joks vaistas. Užsikrėtus šia erkių platinama liga gydomi tik simptomai, slopinamas skausmas.

Erkinis encefalitas yra galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Sudėtingiausia jo komplikacija - paralyžius ar net mirtis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuva drauge su Latvija, Estija, Slovėnija išlieka Europos šalių sąraše, kur erkinio encefalito atvejų registruojama daugiausiai.

2017 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje registruota 214 erkinio encefalito atvejų, 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu - 353 erkinio encefalito atvejai. Viena veiksmingiausių erkinio encefalito profilaktikos priemonių - skiepai.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite