Angle down Atgal

Serialo apžvalga: „The Witcher“

Nesiseka ponui Andrzejui su ekranizacijomis. Ir nesvarbu, ar tai būtų lenkai, ar galingasis Netflix. Didžiausia bėda tame, kad kiekvienas scenaristas manosi esąs kietesnis už Sapkowskį. Ir jam rankos niežti pataisyti viską, kas blogai. Ir taiso, kad juos kur.

Jei trumpai – ne taip blogai, kaip įsivaizdavau savo baisiausiuose košmaruose, bet, deja, ne taip gerai, kaip nedrąsiai tikėjausi. O reikia pripažinti, mano lūkesčių kartelė buvo nuleista gana žemai.

Pirmiausia, ko norėtųsi, tai nusiųsti kokį auditą į Netflix ir grėsmingai pasiteirauti: „Kur babkės?“ Nes pirmas įspūdis (ir sykis nuo sykio vis sugrįžtantis) – piguva. Neapleidžia įspūdis, kad žiūri kažką, ką įkvėpė sovietmečiu per „Svečiuose pas pasaką“ rodyti filmai. Ir tada po truputį pradedi suprasti, kad serialo kūrėjai nelabai suprato, ką ekranizuoja. Na, tokias pasakas vaikams. Tik su apnuogintom krūtinėm ir paleistom žarnom. Na, kad suaugusiems irgi įdomu būtų, ne? Tada darosi labiau suprantama ir visa poteriada (tarsi šiaip jos būtų negana, dar ir per balių Aretuzoje užgroja 1:1 melodija iš Hario P.).

Negaliu sakyti,kad visur nepataikė. Yra gerų sprendimų, net tarp tų,kurių Sapkowskis net nesapnavo. Yra. Bet po kiekvieno gero būtinai seka... sakykim, ne toks geras. Nors ne, nesakykim. Nevyniokim į vatą – prastas.

Soundtrackas irgi vietomis prašauna. Ne vienas epizodas subanalintas, o kai kurie, bene geriausi šaltinyje, arba žiauriai iškraipyti, arba pašalinti tarsi piktžolės. Bet – ei, serialo kūrėjai, jūs su vandeniu netyčia ir kūdikį išvertėt.

Taip, serialas įsibėgėja. Taip, yra vykusių scenų. Taip, kovų choreografija žiūrisi gerai. Ir aš net neturiu priekaištų visiems tiems politkorektiškiems sprendimams, nors pirmo Yennefer ir Vilgefortz susitikimo metu išsigandau, kad fone pasigirs „ačia, ačia“ ir jiedu pradės šokti merginų su Sariais apsupty.

Kalbant apie aktorių parinkimą, ne viskas limpa, bet ok, tai kūrėjų pasirinkimas. Ir jei jie susidoroja su vaidmeniu – kodėl gi ne? Geraltas susidoroja taip 50/50. Ciri ir Yennefer – geriau. Tiesą sakant, pamatęs Anya‘os Chalotra nuotrauką, raukiausi. Ekrane gi – žiūrisi. Bene geriausias pataikymas - Tissaia de Vries. Pačios aktorės kažkodėl subjektyviai nemėgstu, bet čia ji labai gerai įsipaišo.

Žodžiu, skaičiusiems knygas žiūrėti trukdo nusispjovimas į kanoną. Neskaičiusiems – beprotiškai išdarkyta laiko linija. Nes susigaudyti, kur flashbackai, kurie įvykiai nutiko anksčiau, o kurie vėliau – užduotis gana nevaikiška. Kaip visa tai žiūrisi raganių pažįstantiems tik iš žaidimų – net neįsivaizduoju.

Ir vis dėlto, vis dėlto – bendroj sumoj nėra taip jau blogai. Kitas dalykas, kad tikėjomės dauguma visai ne to.

Tad kaip ekranizacijai – vargani du iš penkių. Kaip adaptacijai – netoli keturių. Vidurkis tebūnie tvirtas trejetas arba skystas ketvertas. Rekomenduoju ar ne? Vis tiek juk pažiūrėsite. O toliau jau, kaip kas – kas numes po pirmos serijos, kas žiūrės iki galo. Tik perspėju – pirma serija pati silpniausia. O aš, be abejo, vis tiek lauksiu antro sezono. Nes šiaip ar taip – atėjo laikas atsisveikint su apsakymais ir žengt į penkiatomę sagą. O ten jau erdvės interpretacijoms mažiau. Arba aš tiesiog to naiviai tikiuosi.

Apžvalgos autorius Gintautas K. Ivanickas

Daugiau lietuviškų kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite