Serialo apžvalga: „Bridgerton“ (2020)

Pasaulis
Monika Viliušytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pasaka suaugusiesiems – Jane Austen kūrybos, kostiuminių filmų, romantinių dramų gerbėjams. Ir šiaip pasiilgusiems kino, kuris leistų ilsėtis protui ir džiugintų akis.

Regentystės laikų Anglija. Lordai ir ledi. Hercogai ir grafienės. Valdovų užgaidos ir intrigos. Klasta ir meilė. Garbė ir nekaltybė. Pirmieji į viešumą išvedantys pokyliai ir gerų jaunikių medžioklė. Puikūs kostiumai. Gražūs aktoriai. Plika akimi atskiriami niekšai ir tikrieji herojai. Geriečiai, tiesa ir meilė viską nugali – įprastas happy endas.

Tiesa, istoriją paįvairina gera dozė ironijos, apkalbų, komentarų, dažniausiai istoriniams filmams nebūdingos sekso scenos ir tik pabaigoje praskleistas paslapties šydas. Taip gauname seną gerąją karališkąją Angliją pagal Shondą Rhimes. Be jokių pretenzijų į istorinę tiesą.

Puikus filmas šiuo tarpušvenčio laikotarpiu. Na, kad ir vietoj arba po „Hario Poterio".

Gruodžio 25-ąją „Netflix" pasirodęs serialas, regis, pateisino pasaulio žiūrovų lūkesčius – IMDB turi 7,3 balo reitingą. Be to, reikėtų įvertinti ir tai, kad grafų Bridžertonų šeima didelė, o rašytoja Julia Ouinn apie ją parašė visą seriją romanų. Tad, atrodo, antrojo sezono galime ir sulaukti. Puiku. 

Apžvalgos autorė Asta Sara

Daugiau kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?