Išaušus dvyliktai sirgimo dienai ir pasimatavus kūno temperatūrą, nerimas kyla - temperatūra niekaip nekrenta - 37,9°C laipsnio, o kvėpuoti darosi vis sunkiau.

Tada nusprendžiu paskambinti šeimos gydytojai ir pasiteirauti, ką gi man daryti, galbūt reikia kokių antibiotikų ar kitokių vaistų, nes kiek gi aš čia taip dar kankinsiuosi. Galbūt čia prie manęs jau „prikibo“ ir plaučių uždegimas...

Telefonu atsiliepusi gydytoja nustemba, kad aš dar sergu, nes kai man skambino penktąją sirgimo dieną, temperatūra buvo lyg ir nukritusi ir ji jau manė, kad esu seniai pasveikęs.

Papasakojus, kas vyksta, ji pasiūlė man pasinaudoti vis labiau populiarėjančia peršalimo ligų gydymo procedūra - inhaliacijomis. Tai esą turėtų sumažinti sausą kosulį ir šiek tiek palengvinti kvėpavimą.

Dar rekomendavo paprašyti, kad kas iš artimųjų ar draugų nupirktų pulsoksimetrą. Šis prietaisas nustato arterinio kraujo įsisotinimą deguonimi ir nurodo širdies ritmą. Tyrimas yra lengvai atliekamas - uždedi pulsoksimetrą ant piršto galiuko ir trumpai palaikęs matai rezultatą.

Jei arterinio kraujo įsisotinimo deguonimi lygis nukrenta žemiau 90 proc., asmeniui turėtų būti teikiamas papildomas deguonis. Tada jau reikėtų skambinti į greitąją pagalbą ir būsite išgabentas į ligoninę. O toliau gydytis liepė taip pat - paracetamoliu ir karštomis arbatomis su citrina ir medumi. Tiek buvo iš jos žinių.

Pradėjau internete ieškoti pulsoksimetrų pavyzdžių ir analizuoti jų kainas. Radau internetinių puslapių, kur su akcija galima įsigyti ir už 40 eurų, bet pamaniau, kol pristatys į namus, kol ką, praeis dar nemažai laiko...

Tada dar paskambinau draugui į Vilnių, kurio žmona taip pat sirgo koronavirusu ir net gulėjo ligoninėje. Jis man sakė, kad jo žmona, kuri karantinavosi mamos name Šiauliuose, staiga ėmė dusti ir jau sunkiai galėjo telefonu ištarti žodžius. Tada jis iškvietė greitąją, bet medikai, atvykę ir išmatavę arterinio kraujo įsisotinimo deguonimi lygį, nustatė, kad jis nėra nukritęs žemiau 90 proc., ir žmonos į ligoninę net nevežė. O buvo ant ribos - 91 proc. Ir tik kitą dieną, kai žmonai pasidarė dar blogiau, visgi ji buvo išgabenta į ligoninę ir, prižiūrima medikų bei gavusi įvairių vaistų, tarp jų ir antibiotikų, ji per šiek tiek daugiau nei savaitę visiškai pasveiko.

Tada aš kiek nurimau ir pamąsčiau: turbūt man nėra jau taip blogai, nes dar pats pakankamai kvėpuoju, o oro ima trūkti tada, kai šiek tiek pakosėju ir kai kiek giliau įkvepiu...

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.