9-ąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 25 d. – kovo 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 67,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2018 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 102,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 9-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

9-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje į ligoninę buvo paguldyti 92 asmenys, iš kurių 20 vaikų iki 2 m., 38 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 34 suaugę asmenys. Intensyvios terapijos skyriuje gydomi 6 asmenys, iš kurių – 4 vaikai ir 2 suaugusieji.

2018-2019 m. per gripo sezoną registruoti 23 mirties atvejai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens-žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Kokiems rizikos grupių asmenims rekomenduojama skiepytis kiekvieną gripo sezoną?

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams

Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripo virusas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Dažniausios gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali atsirasti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos. Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad paskirtų tinkamą gydymą. Norėdami apsaugoti tiek savo, tiek aplinkinių (kolegų) sveikatą, reikėtų likti namuose ir neužsiimti savigyda.