Angle down Atgal

Septintasis „Rūšių ralis“ kviečia „pagrybauti“ Biržuose

Kasmet gegužės mėnesį jau septynerius metus iš eilės vykstantis „Rūšių ralis“ šiemet nukeltas į rudenį, siekiant užfiksuoti daugiau vėsesniu metų laiku pasirodančių rūšių. Pavyzdžiui, grybų. Renginys rugsėjo 6-8 dienomis vyks Biržų regioniniame parke. „Rūšių ralio“ dalyviai visą dieną nuo ryto iki vakaro registruoja įvairiausias pastebėtas rūšis: tiek augalus, tiek kerpes, grybus, gyvūnus. Kadangi į renginį susirinkusių profesionalų vakarop suneštuose sąrašuose puikuojasi keli šimtai įrašų, pastaraisiais metais buvo išskirta atskira „Mėgėjų“ arba B lyga ir joje apdovanojami tie, kurie dar tik pradeda pažintį su įvairiarūšiu gamtos pasauliu.

Idėja gimė šiuo metu dėmesio centre esančiame Punios šile

„Rūšių ralio“ idėjos autorius Žydrūnas Preikša sako, kad idėja gimė Punios šile, dėl kurio apsaugos statuso šiuo metu tiek diskutuojama ir ginčijamasi.

„Tuo metu šile dariau tam tikrus tyrimus. Bet susirinko daugiau gamtininkų, gal aštuoni, jie norėjo pasidaryti ekskursiją. Ir tada sugalvojome, jog einam per šilą ir registruojam visas rūšis, kiek tik jų rasime“, – prisimena Ž.Preikša.

Po turiningai praleistos dienos gamtininkams kilo idėja, jog tai galėtų būti varžybos – tačiau iškart nutarta, jog jos turėtų būti atviros visiems – ne tik gamtininkams profesionalams, kurie su konkrečiomis rūšimis dirba kasdien. Pirmasis „ralis“ ir įvyko ten, kur gimė idėja – Punios šile.

„Jau į pirmąjį renginį suvažiavo apie 70-80 žmonių. Paskui vyko raliai ūkininko Eriko Laicono valdose, Dubysos slėnyje, Renavo apylinkėse, Labanoro girioje, Veisiejų apylinkėse ir ties Lyduvėnais, Dubysos regioniniame parke. Renginio vietą stengiamės atsirinkti taip, kad ji nebūtų tam pačiam Lietuvos regione – kad buveinės būtų kuo įvairesnės. Dabar įvyks septintas „Rūšių ralis“ – Biržų regioniniame parke“, – sako Ž.Preikša. Pastaraisiais metais taip pat siekiama, kad ralio teritorija būtų saugomos teritorijos ribose.

Kad „grybininkai“ neliktų nuskriausti

Paklaustas, kodėl tradiciškai gegužės pabaigoje vykdavęs renginys perkeltas į rudenį, gamtininkas sako, jog kilo noras pabandyti atrasti ir kitokias rūšis, nes gegužę „grybininkai lieka truputį nuskriausti“.

„Tam tikrų rūšių nebūna pavasarį. Grybai – viena iš jų. Pažiūrėsime, ką atrasime rudenį“, – sako pašnekovas.

Vis tik kerpes ir grybus (ne tuos, kurių ieškome ir valgome) atpažinti sudėtinga. Nepamirškite, kad ralyje, siekiant aukščiausių rezultatų, reikia nustatyti tikslią atrasto objekto rūšį. Po kelių tokio tipo renginių Ž.Preikšai pagailo mėgėjų, kurių galimybės nugalėti (ar bent jau prisivyti) profesionalius gamtininkus buvo labai nedidelės. Taip „Rūšių ralyje“ gimė „Mėgėjų lyga“ arba „B lyga“ ir renginio finale nuo šiol apdovanojamos trys daugiausiai rūšių aptikusios profesionalų gamtininkų ir tiesiog gamtos mėgėjų komandos.

„Dabar – kova įdomesnė. Ir mėgėjai gali varžytis dėl prizų“, – sako Ž.Preikša.

Viena ištikimiausių ralio dalyvių – Šlekaičių šeima. Du mažylius auginanti šeima nėra praleidusi greičiausiai nei vieno rūšių ralio ir kasmet pamažu kopia mėgėjų lygos laipteliais į viršų.

Renginys – didžiulis bendrai atliktas mokslinis darbas

Renginys turi ir mokslinę reikšmę – vieną savaitgalį į vieną vietą atvyksta praktiškai visų rūšių specialistai. Tokiu būdu kai kuriose saugomose teritorijose atrandamos naujos retų rūšių radimvietės, o kartais – netgi naujos rūšys.

„Įsivaizduokite – norėdami pasidaryti entomologinį (vabzdžių- red.past.) tyrimą, regioninio parko specialistai turėtų samdyti entomologą, jam mokėti algą. O čia tas pats entomologas atvažiuoja papramogauti, per dieną ištiria visą teritoriją. Mes visų suregistruotų rūšių sąrašus paliekame regioniniam parkui – dažniausiai ten būna suregistruota apie tūkstantį rūšių“, – sako pašnekovas.

„Rūšių ralio“ dalyviai po pievas, paupius, pelkes intensyviai bėgioja visą dieną. O atidavus rūšių sąrašus sudėtingą darbą pradeda konkurso komisija. Juk reikia įvertinti, ar tikrai visos rūšys galėjo būti pastebėtos šiuo laikotarpiu, šioje teritorijoje.

„Tų masiškai aptinkamų rūšių neatmetame, tačiau jei yra pavasaris, o dalyvis užregistravo tik rudenį augantį grybą – išbraukiame. Atidžiai tikriname ir įrašytas retas rūšis – nes tai yra svarbu ir direkcijai, ar tikrai parke yra ta rūšis, kur konkrečiau ji rasta. Tiesą sakant, daug įrašų atmetame ne tik iš mėgėjų, bet ir iš profesionalų, besivaržančių dėl pirmųjų vietų, sąrašų“, – kalbėjo Ž.Preikša.

„Rūšių ralio“ organizatoriai šiemet įveda ir naują griežtą taisyklę – komanda, kurios sąrašuose bus daug klaidų, paskubomis, neatsakingai apibūdintų rūšių, bus diskvalifikuota ir praras teisę „Rūšių ralyje“ dalyvauti net trejus metus.

Parke – gausu retų paukščių, vabalų ir augalų

Biržų regioninio parko, kuriame šiemet vyks „Rūšių ralis“, ekologė Indrė Vėtaitė sakė, kad parko direkcijoje iki šiol Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje bei jo apylinkėse vykdyti tik fragmentiški, mažos apimties tyrimai.

„Todėl apie retas ar apyretes mūsų teritorijoje augančias grybų rūšis informacijos nėra. Tačiau iš viso Lietuvoje aptinkama apie 7000 grybų rūšių“, – nustebino pašnekovė.

Gausu čia ir kitų „karalysčių“ atstovų – pasak I.Vėtaitės, Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje ir jo apylinkėse, kiekviena teritorija pasižymi savita biologine įvairove. Kirkilų gluosnynų plotuose ir Padaičių miške sugauta net 266 rūšių drugių, tarp jų – ir gana retas Šiaurės Lietuvoje machaonas (Papilio machaon).

„Kitose būsimo „Rūšių ralio“ teritorijose aptinkamas keturtaškis maitvabalis (Dendroxena quadrimaculata), totorinė maludė (Conioselinum tataricum),griežlės (Crex Crex), raudonpilvės kūmutės (Bombina Bombina), juodieji gandrai (Ciconia nigra), jerubės (Bonasa bonasia), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), uralinės pelėdos (Strix uralensis). Buvo rasti tokie reti augalai: karališkoji glindė (Pedicularis sceptrum-carolinum), vienalapis gedutis (Malaxis manophyllos), dantytoji telotrema Thelotrema lepadinum) ir skylėtoji menegacija (Manegazzia telebrata)“, – šūsnį potencialių rūšių, kurias galima aptikti „Rūšių ralyje“, išvardijo ekologė.

I.Vėtaitė tikisi po renginio sulaukti daug vertingos informacijos, išsamių Kirkilų kraštovaizdžio draustinio ir jo apylinkių biologinės įvairovės tyrimų.

„Ir kad bus užfiksuota naujų rūšių teritorijoje“, – sakė ekologė.

Prizai padeda dar geriau pažinti gamtą

„Rūšių ralio“ prizai – iš tiesų verti lieti prakaitą miškuose ir pievose. Dalyviams įteikiamos atminimo statulėlės ir užsienio leidyklos „NHBS“, leidžiančios knygas apie gamtą, dovanų kuponai.

„Anksčiau būdavo įvairūs prizai, net kepsnių kepimo įranga, tada – knygos, bet pagalvojome, kad dalyviai gali jau turėti tą knygą, kurią padovanojame. Arba jei specialistas botanikas gauna botanikos knygą, gal jau žino viską, kas ten surašyta. Tad geriau – dovanų čekis ir žmogus išsirenka tą knygą, kuri jam išties įdomi“,– sako vienas iš renginio iniciatorių, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

„Rūšių ralio“ organizatoriai taisykles paskelbs penktadienį, rugsėjo 6 d., o rugsėjo 7-ąją iš 2-5 asmenų sudarytos komandos pasileis su tinkleliais, lupomis ir rūšių žinynais tyrinėti Kirkilų kraštovaizdžio draustinio. Norėdami užsiregistruoti į renginį sekite šią nuorodą: https://rusiuralis.lt/2018-2/

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite