Senmergės sindromas: kaip gyventi toms, kurios nė karto nebuvo ištekėjusios

Vilnius
pixabay.com nuotr.
Reporteris Ugnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Keista, bet faktas: nepaisant progresyvių pažiūrų ir lygiateisiškumo, vis dar atsiranda žmonių, smerkiančių 30–35 metų merginas, kurios neskuba kurti šeimos. Ir nors damos puikiai jaučiasi, aplinkiniai šnairuoja į jas su užuojauta ir nepritarimu, mintyse prilipdydami senmergės etiketę.

Kaip išvengti tos nemalonios etiketės ir optimaliai susitvarkyti gyvenimą, jeigu jums per 30 ir nesiruošiate tekėti?

Baimė likti vienai

„Sveika! Kaip laikaisi? Vis dar neištekėjai? – klausia atsitiktinai sutikta kurso draugė, kurią paskutinį kartą mačiau per diplomų teikimo ceremoniją universitete. – Nesnausk! Kitaip liksi senmerge! Mes tai jau trečią vaikelį ruošiamės pirkti“, – išraiškingu žvilgsniu parodo į savo apvalų pilvuką. Iš kitų kurso draugių pasakojimų žinau, kad ji nėra laiminga savo santuokoje, bet gyvena, nes taip reikia, be to, ir vaikus būtų sunku vienai auginti.

Susimąsčiau. Ne apie tai, kad reikėtų nedelsiant pulti tuoktis su pirmu pasitaikiusiu. Mano gyvenimas jau susiklostė, man viskas patinka: perspektyvus darbas, puikus butas miesto centre, galimybė išvažiuoti į užsienį kelis kartus per metus. O meilė?

Jeigu nepasitaikė man didelės meilės ir visi mano romanai buvo trumpalaikiai, ką padarysi? Išmokau nukreipti savo dėmesį į kitus dalykus ir mėgautis gyvenimu vienumoje.

Pieš 10–15 metų pati kreivai žvilgčiojau į netekėjusias damas per 30: „Ko jos taip delsia? Juk kaipmat kitos išgraibstys visus normalius vyrus.“ Ir tik dabar suvokiau visą esmę: joms nebuvo už ko tekėti. Taip ir nesutiko savo gyvenimo meilės. Žinojo, kad ištekėjusios už pirmo pasitaikiusio nebūtų laimingos.

Daugumą merginų ir dabar po 25-erių jau apima savotiška panika. „Visos draugės ištekėjo, o aš taip ir liksiu ant atsarginių suolelio viena?“ Pamažu kasmet tokios damos ima vis ilgiau užtrukti darbe, pakeičia savo spalvingą garderobą į tamsesnius drabužius, atsisako ryškaus makiažo. „Jei nesiseka meilėje, tai bent karjeroje pasiseks“, – galvoja jos. Stengiasi, pluša, o galiausiai paaukštinimas atitenka kam nors, kas turi gerą užnugarį.

Praeina dar pora metų, ir po 30-mečio vakarėlio jos pagaliau suvokia: „Kam man viršininko postas? Tik atsakomybės daugiau, o malonumo – jokio!“ Verčiau užsiimti saviugda, mokytis užsienio kalbų, keliauti, sportuoti, lankyti šokių studiją savaitgaliais. Juk čia malonumas! Ir jos vėl peržiūri savo garderobą, paslepia tamsius drabužius, pakeičia sportbačius į aukštakulnius. Ryškus makiažas? Kodėl ne?!

Su laiku jos ryžtasi įsitaisyti katinėlį, tačiau suvokia jį ne kaip senmergės atributą, o kaip namų numylėtinį, kuriam gali skirti visą neišeikvotą meilę ir švelnumą.

Būti vienišai galima ir santuokoje

Objektyviai žvelgiant, santuokos liudijimas nėra panacėja nuo visų problemų. Juk užtenka prisiminti savo pažįstamus ir pripažinti faktą, kad laimingai vedusiųjų nėra daug, kur kas daugiau istorijų apie neištikimus vyrus, pamestus vaikus, nemokamus alimentus ar net primestus kreditus, nepakenčiamas anytas. Jeigu dar atidžiau apsidairysite, tai pastebėsite, kad kandidatų į vyrus nesumažėjo, tik dabar jūsų požiūris į santykius jau kitoks nei tada, kai buvote 20–25 metų.

Dabar jums neužtenka vien aistros, reikia pagarbos, dėmesio, palaikymo ir kitų suaugusiųjų santykių atributų. Matydamos savo drauges, kurios suspėjo jaunystėje ištekėti, susilaukti vaikų ir tapti vienišomis motinomis, esate įsitikinusi, kad jūsų santuoka turi būti kitokia, juk jau tapote išmintingesnė.

Psichologai pritaria, kad neverta tekėti už bet ko, kad tik būtų vyriškos lyties. Juk po kurio laiko gyvenimas su nemylimu žmogumi taps nepakeliamas, pavargsite vienas nuo kito, išsiskirsite ir galėsite visiems pasakoti: „Buvau ištekėjusi, man nepatiko. Daugiau nė už ką!“

Jeigu nerimaujate, kad padarėte kažką savo gyvenime ne taip, giliai iškvėpkite. Psichologai tikina, kad su jumis kaip tik viskas normalu. Jūs nepasidavėte masinei isterijai, jūs vystėtės, investavote į save ir gyvenote santarvėje su savimi. Ir primena, kad būti laiminga reiškia ne gyventi santuokoje su pirmu pasitaikiusiu, o turėti galimybę išlikti savimi ir elgtis taip, kaip liepia širdis.

Rambler.ru