Seniūnaitės idėjos ir realybė

Vilnius
Andželika Bagočiūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Gražus, patrauklus, arti sostinės – tai mūsų rajono prioritetai, kuriais viliojamos jaunos šeimos kurtis Širvintų rajone. Jau rašėme apie puikią reemigrantų šeimą, apsigyvenusią Čiobiškio seniūnijoje, Žvagakalnio kaime, o pastaruoju metu susipažinau ir labai maloniai nustebino Šiaulių gyvenvietėje įsikūrusi Sonatos Balevičienės šeima. Pati Sonata gryna vilnietė, sūnūs Gražvydas ir Tautvydas tap pat, tačiau šiuo metu gyvena Šiaulių kaime ir puikiausiai jaučiasi. Sonata įsitraukusi į kaimo bendruomenės gyvenimą.

Jauną, drąsią, kūrybingą, organizuotą miestietę kaimo gyventojai išsirinko seniūnaite. Pabendravus su kitais Šiaulių gyventojais sužinojau, kad jie džiaugiasi turėdami tokią aktyvią seniūnaitę. Tačiau seniūnaičio rinkimuose dalyvavusiems savivaldybės atstovams ši kandidatūra nebuvo tinkama, buvo numatytas kitas atstovas, bet demokratiniai rinkimai nugalėjo. Sonata ir dabar jaučia iš rajono aukštybių trukdžius savo darbui, todėl yra įteikusi seniūnui atsistatydinimo prašymą. „Tai kaip dabar veiks bendruomenė, juk rinkėjai nenori netekti jūsų kaip seniūnaitės?“ – paklausiau. O Sonata visai ramiai atsakė, kad niekur neišvyksta, gyvens čia pat ir dirbs tą patį darbą.

Seniūnaitės veiklos pradžioje buvo suorganizuotas kaimo jaunimas išvalyti apleistą nenaudojamą katilinę – sutvarkė. Turėjo leidimą naudotis uždarytos Šiaulių pradinės mokyklos patalpomis, kurios renovuotos Europos Sąjungos lėšomis, čia rinkdavosi repetuoti, rengė parodas, šventė šventes, rinkdavosi pasitarti, planuodavo savo veiklą, numatydavo ką reikia dar padaryti kaimo labui.

„Keista, tačiau valdžiai tokia veikla netiko – atėmė patalpas ir jomis galime naudotis tik tada, kai yra Kultūros filialo darbuotojas. Keista, nejaugi jaunimas pats sau įsirengęs patalpas jas niokotų,“ – tęsė pasakojimą Sonata. Parašytas projektas, kuriam pati seniūnaitė parašė aprašomąją dalį, kiti sudėliojo projekto biudžetą, o rajone komisija atmetė projektą, nes nebuvo pateikta pasiūlymų.

Vėliau juos pateikė. Gaila, projekte per klaidą buvo įvelta matematinė klaida ir tai buvo priežastis pagrasinti mūsų bendruomenę perduoti tikrinti įvairioms institucijoms, bet vis dėlto projektas buvo patvirtintas. „Kaip projektas, kurį, anot solidžios komisijos, buvo „neskaidrus“ jau tapo tinkamas?

Tad bendruomenė pati nusprendė jo atsisakyti ir nevykdyti. Kam buvo pakenkta? Man? Ne. Tik kaimo žmonėms,“ – atsiduso seniūnaitė.

Nusviro rankos ir kaimo jaunimui. Entuziastingai susibūrę, numatę kalnus nuversti, liko prie suskilusios geldos. Šiuo metu kaime yra Širvintų kultūros centro Jauniūnų filialas, jame vyksta tik renginiai, kuriuos suorganizuoja kultūros darbuotojas. Mokyklos patalpose yra likę kompiuteriai, bet jie po devyniomis spynomis.

Šiauliuose nemažai moksleivių, kuo jiems užsiimti po pamokų? Per Sporto departamentą Sonata prašė iš Širvintų sporto mokyklos kaimo vaikams atiduoti nurašytą teniso stalą. Anksčiau dirbęs Sporto mokyklos direktorius pažadėjo perduoti pageidaujantiems teniso stalą, tačiau neliko direktoriaus – nėra ir stalo. Jis ir dabar ten riogso.

Abu Balevičiukai lanko Sporto mokykloje baseiną, bet jis kaimo vaikams neprieinamas. „O kodėl pasirinktą dieną mokyklos autobusiuku nenuvežus norinčių šiauliečių į Sporto mokyklą?“ – svarsto seniūnaitė. Jos planuose įrengti lauko treniruoklius, lai sportuoja kas nori.

Labai prastas pėsčiųjų ir dviračių takas – reikia atnaujinti, kol neįvyko bėda, reikia aptverti pastatą „vaiduoklį“, naktį dega ne visi šviestuvai, būtina pakeisti lempas – tai vis seniūnaitės godos. Labai nustebino ponios Sonatos tarp kitko pasidžiaugta, jog Šiaulių gyvenvietėje nereikia rakinti namų.

Kas kažkada kaimuose buvo norma, dabar stebina, tačiau gal atgyja tos geros senos patirtys. O Balevičių namuose ilgapirščiams tikrai būtų kas veikti. Vien vyresnėlio devintoko Gražvydo terariumai, kuriuose jaukiai įsitaisę dekoratyvinis triušis, gyvalazdės, vorai, netgi voras tarantulas.

Dar jaunasis gamtininkas svajoja įsigyti skorpioną, kukurūzinį žaltį. Patinka šių gyvūnų šeimininkui juos stebėti, per „feisbuką“ bendrauti, dalintis informacija su bendraminčiais, mokslams tai netrukdo. Paklausiau būsimojo biologo, gal įdomiau gestų kalba, kurios išmokytų mama, nes penkerius metus vertėjavo Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centre.

„Ne, nariuotakojai įdomiau,“ – atsakė. Gražvydui patinka biologija, chemija, matematika, lankęs Pašilaičiuose esančią mokyklą, jau tapo savu Bartkuškio mokykloje. Sekasi mokslai, geri ir sporto rezultatai. Matomoje vietoje gausybė padėkų ir medalių, iškovotų teniso varžybose (treneris G. Ušackas).

Trečiokas Tautvydas visur kopijuoja brolį. Vakarais susirinkusi šeima po pamokų, treniruočių, darbų dalinasi kas ką veikė, kaip sekėsi. O Sonatai be šeimos reikalų, be problemų darbe (dirba teisininke, specializuojasi viešuose pirkimuose), dar ir visuomeninės pareigos neleidžia ramiai tūnoti namie. „Jau toks būdas, – juokiasi, – nesunku ir įdomu, kai matai rezultatus, kad tik niekas netrukdytų, galima daug ką padaryti. O gyventi čia gera,“ – išlydėdama pasakė Sonata Balevičienė.

Gera girdėti tokius žodžius iš miestiečių, įsikūrusių kaime ir turinčių norą pakeisti rutina tapusį monotonišką gyvenimą. Lai keičiasi Šiauliai ir būna pavyzdžiu kitoms gyvenvietėms.