Angle down Atgal

Seniai išpranašautas gaisras

Jaukią tik ką praėjusių gražių švenčių nuotaiką netruko sugadinti Kaišiadorių mieste įsiplieskęs gaisras, kurį daugelis senamiesčio gyventojų sako pranašavę jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kai balandžio 23-osios vakarą iš už geležinkelio pradėjo plaukti dūmų debesys, kaišiadoriečiai kraipė galvomis – ir vėl?! Juk tokį patį vaizdą teko matyti vos prieš savaitę, kai liepsnos rijo senamiesčio gyventojo ūkinį pastatą. Šį kartą balandžio 23-osios pavakarę ugnis įsisiūbavo šalia geležinkelio plytinčiame meldyne.

„Ar aš nesakiau?“ – tikriausiai, tokius žodžius tą vakarą ištarė ne vienas senamiesčio senbuvis. Ir tai buvo kaip tik tas atvejis, kai džiaugsmas, kad tavo žodžiai išsipildė, nė iš tolo neatneša palengvėjimo. Veikiau priešingai...
Signalas apie gaisrą ugniagesius gelbėtojus pasiekė dar prieš 20 valandą, tuojau pat į geležinkeliu atskirtą miesto pusę išskubėjo gausios pajėgos – į kovą su liepsnomis stojo 4 autocisternos.

Nors liepsnos sparčiai šliaužė link šalia plieninių bėgių stūksančių pjuvenų kalnų, darnios ugniagesių pastangos užkirto kelią dar didesnei nelaimei. Visgi – išdegė apie 200 arų meldyno. Liepsnos prarijo ir kažkodėl tame plote sukrautas gyventojo malkas (8 kub. m), išsikerojusius krūmus, netvarkingų gyventojų čia metų metais verčiamas šiukšles.

Nors gaisro priežastys nustatinėjamos, aplinkiniai žmonės neabejoja, kad liepsnas bus prišaukęs tyčinis ar netyčinis padegėjas. Vieni tvirtina matę prieš gaisrą toje vietoje buvusius vaikus ir paauglius, kiti tikina, kad gaisrą galėjo sukelti meldyne, toliau nuo pašalinių akių, laisvalaikį pamėgę leisti benamiai. – Pikčiausia, kad apie gaisro grėsmę visur, kur tik galima, kalbame jau antras dešimtmetis, tačiau – be atgarsio, - „Atspindžiams“ sakė Senamiesčio bendruomenės valdybos narys Petras Grincevičius.

– Be šios temos nepraeina nė vienas bendruomenės ataskaitinis susirinkimas, kuriuose per tą ilgą laikotarpį suspėjo pabuvoti kelių kadencijų politikai. Prieš keletą metų į pavojingą situaciją mėginome atkreipti dėmesį Pensininkų klube vykusiame susitikime su ugniagesiais. Kad kalbėta ne be priežasties, dabar matome visi. Gerai dar, kad tą vakarą vėjas buvo į priešingą pusę – antraip, visi būtume supleškėję, - kalbėjo vyriškis.

Senamiesčio bendruomenės aktyvas seniai garsėja pastangomis gražinti aplinką. Dar prieš gerą dešimtmetį ne kartą esame rašę apie didžiules pastangas pramušti biurokratinius barjerus, kad šalia geležinkelio, vietoje net pro traukinių langus matomų šiukšlynų, atsirastų parkas. Sunkiai, bet pavyko sutvarkyti plotą šalia vandens bokšto. Vėliau bendruomenės nariams vėl teko kovoti, kad į pelkėtus plotus atvežtų žemių, iškastų vykstant požeminiams darbams. Ir nors tų žemių buvo daug ir jų kitaip panaudoti, kaip atrodo, nebuvo numatyta, daug kalbų ir įtikinėjimų reikėjo, kad sunkvežimiai pasuktų ten, kur prašyta...

Bendruomenės žmonės neraginti, savo iniciatyva organizavo talkas, kurių metu „atkovojo“ minėtą plotą prie vandentiekio bokšto, tad šiandien jau ir pamiršę esame, kokie šiukšlynai ten plytėjo. Meldynui sutvarkyti jėgų, be abejo, neužteko – per daug dideli darbai, kurių vien entuziazmu neįveiksi. Maždaug prieš dešimtmetį Senamiestį apskriejo džiugi žinia – parengtas parko projektas! Ten, kur neseniai liepsnojo gaisras, numatyta įrengti puikia poilsio vietą.

Susirinkę į savivaldybės salę gyventojai diskutavo su projektuotojais, rinkosi, kas geriau, ko labiausiai norėtų, kad parkas džiugintų ir pagyvenusius, ir vaikus. Sužibo viltis, kurios neužgesino net besiskirstant tada mesta vieno atsakingo darbuotojo replika: „Nei čia bus, nei čia ką“. Dabar kai kas abejoja – o gal teisybę tas vyrukas anąsyk sakė? Vietoj parko – kol kas tik – gaisro išdeginta dykynė.
– Taip, įvykęs gaisras verčia sunerimti. Artimiausias dalykas, kurį rengiamės daryti – tai organizuoti talką ir sutvarkyti išdegusį plotą, kuriame po gaisro atsivėrė ir nemažai šiukšlynų. Bus proga pagaliau susitvarkyti.

Vėliau reikės išlyginti žemes, kurių čia privežta, naikinti nendryną, - sakė laikinai einantis savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius. Pasak laikino direktoriaus, „neužkastas“ ir senamiesčio parko projektas, tačiau jis dar laukia savo eilės: artimiausias darbas, kurį būtina padaryti senamiestyje – įrengti lietaus nuotekų tinklus. Šiuo metu intensyviai ieškoma finansavimo.

Kol tinklų nėra, netikslinga būtų įrenginėti kitus objektus, kuriuos paskui, tiesiant tinklus, reiktų ardyti.
Ir pabaigai – nors moralų nemėgstame, tačiau šįsyk apsieiti neįmanoma: žmonės gerieji! Nebūtina deginti visko, kas dega! Ir jeigu kurioje nors miesto dalyje auga nendrės ar krūmai, tai nereiškia, jog ten – saugi vieta pilti savo šiukšles bei „sandėliuoti“ to, kas netelpa nuosavuose kiemuose. Už visus šiuos dalykus gresia atsakomybė, kuri gali ženkliai patuštinti kišenes, ko nuoširdžiai linkime visiems apsileidėliams ir piktadariams.

P.S. Direktorius M. Nasevičius kalbėjo netuščiai: rajono savivaldybės komanda su meru V. Tomkumi priešaky balandžio 27-ąją akcijos „Darom“ metu darbavosi išdegusiame plote. Surinktas didžiulis kalnas šiukšlių.

Sigita Miškinienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite