„Sengirė“ dar kartą užbūrė kretingiškius

Klaipėda
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Sausio 20 d. į Kretingą sugrįžo vienas įspūdingiausių dokumentinių filmų – „Sengirė“, kurį kretingiškiams pristatė jo kūrėjas, režisierius, operatorius Mindaugas Survila.

Filmas nuveda žiūrovą į paslaptingą, kerintį lietuviško miško pasaulį. Kaip pasakojo autorius, jog žiūrovas pamatytų 1,5 val. tikroviškos gamtos vaizdų, kūrėjams prireikė kone dešimtmečio kantrybės ir sukurti ne vieną išradimą, jog galėtų pagauti uždarą gyvenimą kuriančių miško gyventojų įpročius, tuoktuves, muštynes, miego, medžioklės ypatumus.

Kaip skelbia filmo anotacija, „Sengirė“ – tai vieta, kurioje ne tik ištirpsta laiko ribos, bet ir viskas, kas egzistuoja, stiebiasi į amžinybę. Šis filmas nufilmuotas paskutiniuose išlikusiuose senosios girios plotuose Lietuvoje. Poetiškas, netipiškas filmas apie gamtą kviečia žiūrovus į begalinę kelionę.

Pradedant nuo miško brūzgynų iki vilkų urvų, kylant aukštyn į juodųjų gandrų lizdus ir neriant gilyn į povandeninius miškus, ir sugrįžtant į pakraštį miško, kur gyvena žmogus. Čia nėra jokio užkadrinio balso, tik beveik apčiuopiami, stiprūs girios ir jos gyventojų garsai bei kamera užfiksuotos magiškos akimirkos.

Dokumentinio filmo „Sengirė“ kūrėjai, apkeliavę kelias dešimtis festivalių, filmą pristatę kino teatruose, ugdymo įstaigose, sustoti neketina. M. Survila pasakojo apie planus internetinę „Sengirės“ platformą pritaikyti edukacijai ir pažinimui. Per keletą metų jie sukurs miško 360 vizualizaciją, kurią galės naudoti moksleiviai bei suaugusieji.

Tačiau vienas svarbiausių juostos „Sengirė“ autorių tikslų – atsakingas ir ilgaamžis girių išsaugojimo fondas, kuriam jie skiria net pusę visų Lietuvoje uždirbtų pinigų. Už šiuos pinigus planuojama įsigyti miškų su sąlyga juose nevykdyti jokių veiklų.